Šventojoje jau netrukus iškils problema, ką daryti su uosto teritorijoje netikėtai atsiradusiais nebaigtais statyti namais.
Gilinimai – 2011-aisiais
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktore Šventosios uostui pradėjusi dirbti Airida Čėsnienė pamatė, kad problemų spektras čia yra labai platus – nuo turto registravimo, pasirengimo kitais metais priimti švartuoti laivelius iki poilsio namelių ir uosto centre nebaigtų statyti namų problemų.
Šventosios uosto statybomis besirūpinanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra išsikėlusi tikslą – jau 2011 m. vasarą sudaryti sąlygas Šventojoje švartuotis nedideliems laiveliams. Ketinama įrengti vietas iki 60 laivelių.
„Yra apie 20 pozicijų, kurias turime įgyvendinti, kad 2011 metų birželio 1 dieną Šventosios uoste būtų galimybės priimti jachtas. Sutelksime Uosto tarnybų pajėgas, kad pažadas būtų įvykdytas”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
„Mažieji ir pramoginiai laiveliai galės švartuotis prie rytinės ir vakarinės krantinių. Tai yra senosios Šventosios uosto krantinės. Jos bus rekonstruotos ir pritaikytos laiveliams priimti. Iki kitų metų vasaros Šventojoje turime pagilinti kanalą iki 3 metrų. Ties rytine krantine bus gilinimas iki 2 metrų, o vakarinė išvalyta iki 2,5 metrų gylio”, – dėstė A.Čėsnienė.
Gilinimai prasidės kitų metų pavasarį. Paskaičiuota, kad reikės iškasti 50 tūkst. kubinių metrų grunto. Ištyrus, kad jis neužterštas, bus plukdomas į jūrą.
Dalį dugno valymo darbų atliks Šventosios uosto kartografavimą pagal sutartį vykdanti kompanija „Geoprojektas ir Co”. Likusią dalį finansuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Tiki A.Kubiliaus pažadu
Klausimas, ar gerų Uosto direkcijos ketinimų kitais metais nesustabdys biurokratija Seime, lieka atviras.
Vyriausybės nutarimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra perduota valdyti Šventosios uosto teritoriją ir akvatoriją. Tačiau įstatymu reikia įteisinti, kad jai pavedama vykdyti ir Šventosios uosto administravimo funkcija. Dabar tai turėtų daryti naujai įsteigta Šventosios uosto direkcija. Bet steigti naują kelių dešimčių etatų tarnybą būtų neracionalu.
Dar 2009 m. spalį Seime įregistruota Šventosios uosto įstatymo pakeitimo pataisa. Iki šiol ji nesvarstyta netgi komitetuose. Anot E.Gentvilo, jis tą klausimą aptaręs su premjeru Andriumi Kubiliumi, kuris pažadėjo, kad Seimo rudens sesijoje bus svarstoma Šventosios uosto įstatymo pataisa.
Dviprasmiška padėtis yra ir dėl Šventosios uosto turto. Teritorija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai perduota, tačiau statiniai ir inžinerinės komunikacijos jos vardu neįregistruotos. Probleminiai yra Šventosios uosto teritorijoje esantys nameliai. Iš esmės Šventosios uostą planuojama pradėti statyti 2013 metais. Iki tol nameliai galėtų būti išnuomojami, kaip daryta iki šiol. Tačiau jų būklė yra nepatenkinama. Ar beapsimokės Uosto direkcijai remontuoti namelius?
Kol kas nežinoma, kaip teritorija, kur yra nameliai, bus naudojama pastačius Šventosios uostą. Jo teritorijos panaudojimas bus sprendžiamas detaliajame plane, kuris dar nepradėtas rengti.
Dabar Šventosios uosto teritorija yra labai maža. Tikėtina, kad ji didės. Palangos savivaldybė planuoja papildomai skirti uostui nedidelį sklypelį.
Savininkė bankrutuoja
Problemiškiausia vieta Šventosios uoste išlieka jo centre pradėti statyti, bet nebaigti statiniai. Dar prieš porą metų mirgėjo reklama apie „Jūros namus” Šventojoje. Buvo skelbiama, kad „Šventosios uosto centre, Jūros g. 8, tiesiai ant jūros kranto siūlomi apartamentai Lietuvos pirkėjams”.
Projekto „Jūros namai” autoriai ir valdytojai buvo bendrovės „Vyrokas” ir Olandijos investavimo kompanija „Middle Europe Investments Baltija”. Interneto svetainė, informavusi apie šį projektą, šiandien jau nebeveikia.
Prognozuota, kad kompleksas sulauks išskirtinio dėmesio Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.
Ar tai per didelės kainos, kurios už kvadratinį metrą siekė nuo 9,5 iki 15 tūkst. litų, ar sprogęs nekilnojamojo turto burbulas?
Faktas tai, kad 18794 kvadratinių metrų žemės sklype 91 apartamentus su pažadais, kad gyventojai galės laikyti ir švartuoti savo jachtas, stačiusi žemės ūkio bendrovė „Kuna” bankrutuoja. Šiemet rugpjūčio 7 dieną Vilniaus apygardos teisme jai iškelta bankroto byla.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija domėjosi Šventosios uosto teritorijos valdytojo skolomis. Jos siekia per 40 mln. litų. Iš jų SEB bankui – apie 25 mln. litų. Kitų metų sausį skelbiami pirmieji nebaigtų statyti namų aukcionai.
„Padaryta nesąmonė, bet mes naujos nesąmonės nedarysime. Nepirksime už 20 mln. litų nebaigtų statyti statinių tam, kad į juos dar investuotume apie 20 mln. litų. Šventosios uosto tie namai nepuoš. Tačiau dabar viskas yra žemės ūkio bendrovės „Kuna” bankroto administratoriaus rankose”, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas.
