Nuo liepos 1-osios uostamiestyje pradėjus taikyti naują rinkliavą už šiukšlių išvežimą, atmosfera vis labiau kaista: įvairias instancijas su prašymais ištirti sistemos teisėtumą toliau bombarduoja pasipiktinę verslininkai, skundžiasi gyventojai.
Uostamiesčio senamiesčio verslininkai atakuoja teismą, o Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija šią savaitę kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje instituciją.
Kas kam sumokėjo?
Verslininkus pirmiausiai piktina tai, kad didiesiems prekybos centrams, kuriuose komercinės patalpos yra per 1 tūkst. kvadratinių metrų, mokestis už šiukšlių išvežimą taikomas atsižvelgiant į atliekų svorį.
Tuo tarpu mažesnių nei 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto komercinių patalpų savininkams, net neatsižvelgiant į jose vykdomos veiklos pobūdį, už šiukšlių išvežimą tenka mokėti pagal patalpų plotą – už kvadratinius metrus.
Verslininkų surašytame prašyme ironizuojama, esą didieji komerciniai centrai pagal nustatytą tvarką tampa kone „socialiai remtini”.
„Už kokius nuopelnus Savivaldybė įvardijo konkrečias įmones savo teisės aktuose ir nustatė išskirtines sąlygas? Mūsų manymu, lengvatas dėl rinkliavų galima suteikti tik socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims. Ar prekybos centrai yra socialiai remtini?
Šitokios neteisybės, tokio akivaizdaus pataikavimo didiesiems prekybos tinklams nėra nė viename Lietuvos mieste. Kas sumokėjo už išskirtines rinkliavos sąlygas – aišku, bet kiek ir kam, turėtų išsiaiškinti atitinkamos tarnybos”, – rašte Vyriausybės atstovo institucijai piktinasi verslininkai.
Jiems nesuprantama ir tai, pagal kokius teisės aktus buvo parengta rinkliavos dydžio apskaičiavimo metodika.
Verslininkai pateikė tokius, jų manymu, neteisingus skaičius: uostamiestyje 100 kvadratinių metrų parduotuvės, kurioje dirba 4 pardavėjos, metinis rinkliavos mokestis – 1 tūkst. 380 litų, Neringoje – 600 litų, Šiauliuose – 364 litų, Druskininkuose – 420 litų.
„Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, kad klaipėdiečiai šiukšlina daugiau? Kai palygini skaičius, iš karto tampa aišku: kažkas gerai pasipelnys. Klaipėdos miestas – kaip iš kitos planetos”, – teigė į „Vakarų ekspreso” redakciją kreipęsis Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovas.
„Kalbėsimės, derėsimės, tobulinsime”
Vietinės rinkliavos už šiukšlių išvežimą administravimu užsiimančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovas Šarūnas Reikalas mūsų dienraščiui sakė, kad su nepatenkintaisiais naująja tvarka ketinama susitikti kitą savaitę.
„Dėl tarifų galiu pasakyti tiek: kiekvienoje savivaldybėje skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas, tad vežėjai pasiūlo savo kainas, kurios ir skiriasi. Skaičiavimo metodika parengta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje pasitarus su kitų apskrities savivaldybių atstovais. Kainą sudaro vežėjų, administravimo paslaugų kaštai ir sąvartyno mokestis”, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tai, kodėl didiesiems prekybos centrams mokestis taikomas pagal atliekų svorį, jis pateikė tokius argumentus: didieji centrai šiukšles pila į savo konteinerius ir yra apskaičiuota, kiek atliekų susikaupia per metus.
„Prekybos centrų atstovai jau seniau buvo pareiškę pretenzijas, deklaravo atliekų kiekį. O mažųjų komercinių patalpų savininkai neretai net naudojosi svetimais konteineriais ir apskritai nemokėjo už šiukšlių išvežimą. Kitas dalykas – net fiziškai neretai neįmanoma pastatyti po konteinerį prie kiekvienos įstaigos. Todėl ir skaičiuojama pagal plotą.
Tikrai dar bus diskutuojama, aptarsime tarifų, skaičiavimo metodiką, atsižvelgsime į veiklos pobūdį, specifiką. Neįmanoma tik pradėjus dirbti pagal naują tvarką viską daryti tobulai, numatyti pasekmes. Kalbėsimės, derėsimės, tobulinsime”, – tikino KRATC vadovas.
