Daug diskusijų keliantis naftos produktų vamzdyno iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo projektas stringa. Šįsyk dėl laisvų žemių stokos. Iš ūkininkų išpirkti dideles teritorijas būtų pernelyg brangu.
Apie ketinimus tiesti produktotiekį prabilta prieš aštuonerius metus, kai „Mažeikių naftą” privatizavo JAV kompanija „Williams International”. Vėliau, kai bendrovę valdė Rusijos kompanija „Jukos”, tokios kalbos nutilo. Šia tema vėl prabilta „Mažeikių naftos” akcijas įsigijus Lenkijos koncernui „PKN Orlen”.
Buvo sutarta, kad lenkai pateiks techninius pasiūlymus, kaip tiesti vamzdyną.
Vakar Susisiekimo ministerijoje pristatyta „Mažeikių naftos” užsakymu rengiama būsimojo produktotiekio studija.
Viename variantų numatyta vamzdyną tiesti šalia geležinkelio linijų.
Pristatė penkis variantus
Geležinkeliai su sanitarinėmis zonomis priklauso valstybei. Vamzdynai galėtų būti tiesiami palei beveik nenaudojamą geležinkelio liniją iš Skuodo per Darbėnus į Kretingą.
Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė akcentavo, kad vamzdyno tiesimas šalia geležinkelio – viena alternatyvų. Iš viso buvo pristatytos penkios schemos, kur galėtų būti tiesiamas produktotiekis. L.Zumerienė teigė, jog tai buvo pirmasis susitikimas su „Mažeikių naftos” atstovais ir ji kol kas negalinti vertinti, kiek realu yra tiesti naftos produktų vamzdžius pagal geležinkelį.
„Mažeikių naftos” bendrovės viešųjų ryšių direktorius Rosvaldas Gorbačiovas tvirtino, kad kol kas negalįs komentuoti, nes tai esanti tik tarpinė studija.
Buvo ir protestų
Anksčiau buvo teigiama, jog realiausia naują liniją tiesti palei Būtingės naftos terminalo vamzdyną. Toliau nuo Būtingės iki Klaipėdos vamzdynas būtų klojamas per pajūrio teritorijas.
Šis ruožas ir buvo vertinamas kaip problemiškiausias, nes pajūryje teritorijos brangios.
Taip pat buvo pasigirdę teiginių, kad tiesiant vamzdyną gali tekti iškirsti ruožą Girulių miške. Dar anksčiau klaipėdiečiai reiškė protestus, kai viešai prabilta, kad dalį Girulių miško tektų iškirsti plečiant „Klaipėdos naftą” aptarnaujančią Pauosčio geležinkelio stotį.
Specialistų vertinimu, realesnis būtų produktotiekio tiesimo palei geležinkelį variantas.
Taip tiesti vamzdyną būtų patogu. Dabar geležinkelis kerta iš „Mažeikių naftos” į Būtingę besidriekiantį naftos produktų vamzdyną.
Todėl produktotiekis į Klaipėdą iš Mažeikių iki Skuodo būtų nutiestas palei naftotiekį, o toliau driektųsi šalia geležinkelio.
Vamzdynai – ne žemėje
Vienas būsimojo produktiotiekio statytojų – valstybės valdomos „Klaipėdos naftos” bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad linijos tiesimas palei geležinkelį yra tik vienas galimų variantų.
Jo nuomone, nebūtina vamzdyną „kišti” į žemę. Gerai izoliuoti vamzdžiai galėtų būti įrengti ir ant specialių atramų.
Anot J.Aušros, „Klaipėdos nafta” teigiamai vertina vamzdyno tiesimą ir prie to prisidėtų. Vamzdynas kelis kartus atpigintų naftos produktų transportavimą.
„Mažeikių nafta” per Klaipėdą turėtų papildomą naftos teikimo garantą, o produktotiekis „pririštų” prie „Klaipėdos naftos” nuolatinį ir gerą klientą.
Veža per Radviliškį
Dabar naftos produktai iš Mažeikių į Klaipėdą geležinkeliu gabenami per Radviliškį. Kelis kartus svarstytas variantas gabenti naftos produktus artimesniu keliu – per Skuodą ir Darbėnus. Kol kas tai sudėtinga, nes tektų kirsti dalį Latvijos teritorijos.
Tiesiant vamzdyną, „Klaipėdos naftos” bendrovės teritorijoje reikėtų įrengti papildomą siurblinę, taip pat pastatyti dvi tris talpyklas. Kol kas nekalbama apie tai, kad „Mažeikių naftos” produktams krauti reikėtų įrengti papildomą krantinę.
Kelis metus išskirtines krovos sąlygas turėjusi „Mažeikių nafta” buvo pagrindinė „Klaipėdos naftos” klientė. Šiuo metu „Mažeikių nafta” iš viso netiekia savo produkcijos, nes iki lapkričio numatytas jos planinis remontas. Po pernai ten kilusio gaisro „Klaipėdos nafta” turėjo persiorientuoti ir susirasti kitų klientų.
Akcijų neparduos
Pasigirdusios kalbos, kad lenkai norėtų parduoti „Mažeikių naftos” akcijas, kol kas neatšaldė noro tiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą.
Tebegalioja pažadas, kad naftotiekiui tiesti Lenkijos kompanija „PKN Orlen” skirs pinigų. Anksčiau buvo teiginių, kad tam ji skirs milijardą JAV dolerių.
Tokia didelė suma buvo numatyta todėl, kad „PKN Orlen” planavo įsigyti ir „Klaipėdos naftos” akcijas. Jų pardavimas buvo viena galimų naftotiekio tiesimo sąlygų.
Dėl „Klaipėdos naftos” įsigijimo buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ūkio ministras Vytas Navickas.
Ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys teigė, kad darbo grupė išvadų dar nepateikė. Tačiau, anot jo, aiškiai buvo išsakyta Lietuvos pozicija, kad „Klaipėdos nafta” yra strateginė įmonė ir valstybė joje privalo turėti ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.
Ar tai neatšaldys „PKN Orlen” noro tiesti vamzdyną?
R.Slapšio teigimu, Lenkijos kompanijos atstovai niekada kategoriškai neteigė, kad neties produktotiekio, jei Lietuva neparduos „Klaipėdos naftos” kontrolinio akcijų paketo.
