Renovuotų namų skaičiumi negalintis pasigirti aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas siūlo apskritai atsisakyti tokio efektyvumo matavimo.
Jis teigia, kad logiškiau būtų įvertinti pasiekiamą energijos sutaupymą. Tai turėtų pagražinti keikiamą daugiabučių atnaujinimo programą, nes rodiklius pagerintų, pavyzdžiui, pačių gyventojų lėšomis pasikeisti langai.
Apie praktikos vertinti renovacijos procesą pagal atnaujintus namus ydingumą G. Kazlauskas kalbėjo antradienį opozicinės Krikščionių partijos frakcijos posėdyje. Ministrą frakcija pasikvietė tam, kad apsispręstų, ar paremti kitų opozicinių frakcijų jam rengiamą interpeliaciją.
Ministras posėdyje kalbėjo, kad minimi šiurpinantys skaičiai, kad renovacijos laukia dar virš 24 tūkst. daugiabučių, iškreipia realybę, nes esmė yra namo energetinio efektyvumo pagerinimas, o jį lemia ir kiti dalykai. Pasak G. Kazlausko, renovacijos uždavinių rezultatai turėtų būti matuojami ne namų skaičiais, bet energijos sutaupymo mastais.
„Tai nuimtų ažiotažą dėl renovuotų namų skaičiaus. Visuomet kyla klausimas, o kuriuos namus laikyti dalyvavusiais ne programoje? Gyventojai savomis lėšomis yra pasikeitę langus – daugiau nei 56 proc. daugiabučių. Tai duoda didžiulį efektą, tačiau šių namų niekas neskaičiuoja, nes jie nebuvo tiesiogiai dalyvaujantys programoje. Tačiau energetinį efektą jie davė nemažą. Reikia susitarti, kaip skaičiuoti – ar tik programoje dalyvavusius, ar energetinį efektą davusius namus. Tuomet skaičiai būtų visai kitokie”, – po posėdžio žurnalistams plačiau paaiškino ministras.
Tačiau nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilusių parlamentarų suburta Krikščionių partijos frakcija buvusiam savo bendražygiui „prisikėlėliui” G. Kazlauskui prikaišioja, kad renovacijos programos įvairūs kaitaliojimai tik stabdo procesą ir klaidina.
„Apie namų renovaciją pradėta kalbėti dar rinkimų kampanijos metu, tačiau per du metus procesas neišjudintas. Pusė metų skirta modeliui rengti, pusė metų – įstatyminei bazei, o dar toliau vyksta derybų procesas su bankais. Vyriausybė ir ministras nepadarė to, ką turėjo padaryti”, – po posėdžio sakė taip pat buvęs valdantysis, konservatorius palikęs ir į opoziciją perėjęs Vidmantas Žiemelis.
Šis frakcijos susitikimas buvo skirtas apsisprendimui, ar prisijungti prie opozicijos baigiamos ruošti interpeliacijos ministrui. V. Žiemelis sakė, kad frakcija kol kas sprendimo nepriėmė, tačiau interpeliacijoje vienas iš svarbiausių punktų turėtų būti nepavykusi renovacija. „Šis darbas neatliktas taip, kaip turėtų būti atliktas”, – sakė jis.
Pats ministras, paklaustas, kaip jaučiasi, buvo lakoniškas: „Ką čia jausti? Pamatysime, kaip bus.”
DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuoti keli šimtai daugiabučių, o eilėje stovi daugiau nei 24 tūkst. Dar ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 m., taigi norint pasiekti šį tikslą reikėtų per metus renovuoti maždaug po 3000 namų.
Vyriausybė dar 2009 m. pavasarį patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Į šį fondą Vyriausybė planavo pritraukti apie 1 mlrd. Lt europinių lėšų bei paskolų iš Europos investicijų banko ir maždaug 2 mlrd. Lt iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.
