Sunkius laikus išgyvenantys statybininkai paskui save į duobę tempia ir metalo gamybos įmones. Iš Lietuvos jau bėga užsienio kapitalo bendrovės, o vietos verslininkai tikisi išgyventi atleidę dalį darbuotojų.
Pasiliks tik Estijoje
Metalo gaminių bendrovė „Ruukki Construction” vakar paskelbė uždaranti gamybos įmones Vilniuje ir Rygoje. Įrenginiai iki 2009 m. balandžio bus perkelti į didesnę „Ruukki” gamyklą, esančią Pernu mieste, Estijoje. Netrukus prasidės derybos su darbuotojais, visi gamybos srityje dirbę specialistai bus atleisti pagal oficialiai Lietuvoje bei Latvijoje galiojančią tvarką ir gaus išeitines kompensacijas.
„Dabartinėmis rinkos sąlygomis mažų specializuotų gamyklų Vilniuje ir Rygoje funkcionavimas nebūtų efektyvus”, – teigė suomių kapitalo bendrovės „Ruukki Construction” prezidentas Saku Sipola.
Gamybos skyrius Vilniuje daugiausia produkcijos gamino vidaus rinkai. Įmonės vadovai užtikrino, kad pardavimo procesas nesutriks, „Ruukki” gaminamus produktus Lietuvos rinkai ateityje tieks Suomija, Estija ir kitos Skandinavijos šalys.
Lietuviai kol kas laikosi
Vietos įmonės, užsiimančios metalo gamyba ir apdirbimu, į ateitį taip pat žvelgia su nerimu, tačiau užsidaryti neketina.
„Krizės nejaučiame. Nebent psichologinį sunkmetį, nes visi aplinkui tik ir kalba, kad yra labai blogai ir kad bus dar blogiau. Vis dėlto kol kas sekasi visai neblogai, net priėmėme daugiau darbuotojų. Dabar jų įmonėje yra apie 200. Aišku, nežinome, kaip bus kitais metais. Bet kol kas – viskas gerai. Gal dėl to, kad įrankių gamyba – labai specifinė sritis, o mūsų pagrindinės rinkos – Vokietija ir Švedija. Tokios įmonės kaip „Ruukki” daugiausia dirba su statybų pramone, jai tiekia medžiagas ir įvairius gaminius. Taigi nieko keisto, kad jiems sunku. Kai statybos sustojo, nebeliko užsakymų”, – kalbėjo įrankių gamybos įmonės „Kauno staklės” generalinis direktorius Antanas Miniotas.
Konkurentai džiaugiasi
Kiti mūsų šalies verslininkai, tiekiantys produkciją statybų pramonei, išgirdę, kad konkurentai „Ruukki Construction” kraustosi į Estiją, trina rankomis.
Bendrovės „Profilex” direktorius Raimundas Kančelskis pripažino, kad gelbėjantis nuo sunkmečio dalį darbuotojų teks atleisti. Iš 30 žmonių, dirbusių metalo apdirbimo srityje, liks apie 22–25. Tačiau įmonės vadovas taip pat tikino, kad padėtis ne tokia bloga ir reta kuri metalo pramonės įmonė Lietuvoje bus priversta užsidaryti.
Vizitinė kortelė
Tarptautinė „Rautaruukki” korporacija tiekia metalo komponentus, sistemas, integruotas sistemas statybos bei inžinerijos pramonei ir siūlo daugybę metalo produktų, paslaugų. „Rautaruukki” veiklą vykdo 26 pasaulio šalyse, joje dirba 15 tūkst. darbuotojų. Bendrovė vardą „Ruukki” naudoja nuo 2004 m. „Ruukki Lietuva” savo veiklą šalyje pradėjo 1995 m.
Daugėja įmonių bankrotų
Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius bankrutavo 649 įmonės, 51,6 proc. daugiau nei 2007-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais.
2002–2008 m. per ketvirtį vidutiniškai bankrutavo 182 bendrovės, per mėnesį – 61. Šiemet šie rodikliai yra atitinkamai 216 ir 72 įmonės.
Šiemet daugiausia bankrutavo prekybos ir apdirbamosios gamybos bendrovių – atitinkamai 202 ir 170 įmonių. Prekybos sektoriuje dirbančių didmeninių ir mažmeninių prekybos bendrovių bankrutuoja beveik po lygiai, o apdirbamosios gamybos sektoriuje dažniau bankrutuoja maisto produktų gamybos, medienos gamybos ir tekstilės įmonės.
Šiemet, palyginti su devyniais 2007-ųjų mėnesiais, daugiau kaip du kartus išaugo bankrotų skaičius statybos ir nekilnojamojo turto įmonėse. 83,3 proc. padaugėjo viešbučių ir restoranų, 51,8 proc. – apdirbamosios gamybos, 42,3 proc. – transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonių bankrotų.
Sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia įmonių bankrutavo Vilniaus (23,3 proc.), Kauno (19 proc.), Šiaulių (17,1 proc.) ir Klaipėdos (15,4 proc.) apskrityse, mažiausiai – Marijampolės (1,4 proc.) ir Tauragės (2,2 proc.) apskrityse.
