Pramonės įmonėms ėmus stabdyti gamybą ir trumpinti darbo laiką mažiau prireikia ir dujų. Tačiau net ir už nepanaudotą jų kiekį vis tiek gali tekti susimokėti. Gera žinia – dujos turėtų pigti.
Sutarto kiekio neišnaudoja
Bendrovės „Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius ne kartą skundėsi, kad dujų pardavimas buitiniams vartotojams neša nuostolių. Pernai jie siekė 44 mln. litų, mat Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) neleidus perskaičiuoti gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams, gyventojai už jas mokėjo mažiau nei „Lietuvos dujos” bendrovei „Gazprom”.
Gali būti, kad šiemet nebe taip pelningai dujos bus parduodamos ir įmonėms. Bendrovės vadovas prasitarė, kad tenka mokėti nemažas netesybas „Gazprom”.
„Lietuvos dujų” sudėtinga finansinė padėtis – mes turime mokėti netesybas, nes neišnaudojame sutartinio dujų kiekio”, – neseniai vykusioje konferencijoje „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė” kalbėjo V.Valentukevičius. Tiesa, jis nepaminėjo, kad bendrovė tą patį verčia daryti ir Lietuvos verslininkus. Sutartyse su „Lietuvos dujomis” numatyta, kad jei įmonė nesuvartos daugiau nei 15 proc. to dujų kiekio, kurį buvo užsakiusi metų pradžioje, už nesuvartotas dujas vis tiek teks sumokėti.
Lietuvoje dirbti neapsimoka
Taigi iš labiausiai gamybą sumažinusių įmonių „Lietuvos dujos” pinigus gal ir išsireikalaus. Tačiau yra dar daug įmonių, kurios dujų suvartojimą sumažino ne daugiau kaip 15 proc. Taigi netesybos bendrovei „Gazprom” veikiausiai dar padidės, nes beveik visa pramonė, prispausta mokesčių ir nepalankios ekonominės padėties, mažina gamybą arba išsikelia į kitas šalis.
Tokį sprendimą priėmė ir viena didžiausių „Lietuvos dujų” klienčių (neskaitant energetikos bendrovių ir šilumininkų) – keraminių ir akmens masės plytelių gamintoja „Dvarčionių keramika”. Įmonė pusę gamybos pajėgumų iškėlė pas akcininkus – į Lenkijos „Cersanit” gamyklą. Priežastis paprasta – Lenkijoje dirbti labiau apsimoka.
„Siekdama išlaikyti gerus finansinius rodiklius bendrovė turi dirbti efektyviau ir atsisakyti vienos gamybos linijos, kuri, vertinant šiandieniais kriterijais, nebeatitinka modernumo standartų. Dalį produkcijos tieksime iš „Cersanit” gamyklų Lenkijoje”, – sakė „Dvarčionių keramikos” pardavimų ir rinkodaros direktorius Algirdas Krupavičius. Atsisakiusi gamybos linijos bendrovė atleis apie 90 darbuotojų, o įmonės pajėgumas Lietuvoje sumažės perpus. Šis procesas turėtų būti baigtas maždaug kovo ir balandžio mėnesiais.
Gruodį fabriką Kėdainiuose uždarė ir iš Lietuvos pasitraukė didelė tarptautinė trąšų gamybos įmonė „Yara International”, panaikinusi bendrovę „Yara Lietuva”.
„Įmonės veikla stabdoma, atsižvelgus į lėtėjantį ekonomikos tempą ir atidžiai išnagrinėjus veiklos rodiklius. Buvo nuspręsta, kad trąšų fabriko darbas dabartinėmis rinkos sąlygomis nėra efektyvus, todėl gamybos linija Lietuvoje bus uždaroma”, – teigė bendrovės „Yara Lietuva” generalinis direktorius Žydrūnas Matusevičius.
„Yara Lietuva” veiklą vykdė nuo 1997 m. Bendrovė valdė Kėdainiuose įsikūrusį trąšų fabriką, kuriame iki šių metų dirbo 128 žmonės.
Liepia mokėti už orą
Kitos Lietuvos įmonės dėl šalį užklupusio ekonomikos sunkmečio priverstos 15–20 proc. mažinti gamybos apimtį, o kartu ir dujų suvartojimą. Uostamiesčio bendrovė „Neo Group” pernai gamtinių dujų sunaudojo apie 20 proc. mažiau nei 2007 m. „Dujų mažiau sunaudota, nes dėl techninių priežasčių lapkritį buvome priversti stabdyti vieną gamybos linijų. Po apžiūros ir remonto ji rengiama paleisti, bet pradės veikti tik kovą”, – dienraščiui sakė „Neo Group” gamybos direktorius Tomas Danisevičius.
2007 m. „Neo Group” suvartojo apie 21,5 mln. kub. m gamtinių dujų, pernai – 17,1 mln. kub. m, o šiemet planuoja sunaudoti apie 18,5 mln. kub. m.
Už nepanaudotą dujų kiekį bendrovė „Lietuvos dujoms” turėtų sumokėti. Tačiau verslininkus gelbėja tai, kad gamyba buvo stabdoma dėl force majeure. Taigi kol kas šis finansinis klausimas dar neišspręstas.
Kiek daugiau nei 15 proc. suvartojamų dujų kiekį pernai sumažino ir trąšų gamintoja „Lifosa”.
„Dėl visiems žinomų priežasčių pernai sunaudojome mažiau dujų, nei planavome. Labiausiai vartojimas smuko ketvirtą ketvirtį, kai prekyba trąšomis stabtelėjo”, – sakė bendrovės Techninio aptarnavimo departamento direktorius Evaldas Šerelis.
„Lifosa” su „Lietuvos dujomis” taip pat diskutuoja dėl mokėjimo sąlygų už nepanaudotas dujas.
„Mūsų sutartyje parašyta, kad jei dujų bus suvartota mažiau nei 15 proc. nuo to kiekio, kuris buvo užsakytas metų pradžioje, už nesuvartotas dujas irgi turėsime mokėti. Jie („Lietuvos dujos” – red. past.) aiškina, kad tokias sąlygas diktuoja „Gazprom”, dėl to ir su Lietuvos įmonėmis taip tariamasi. Nemalonu, kai reikia mokėti už tai, ko nenaudojai, bet tokios yra sąlygos, nelabai turim iš ko rinktis. Tikiuosi, kad artimiausiu metu šis klausimas bus sprendžiamas, gal net valstybės lygiu”, – vylėsi „Lifosos” atstovas.
Išsisuko per plauką
Apie 15 proc. mažiau, nei planavo, dujų suvartojo ir popieriaus gamintoja bendrovė „Grigiškės”. Tačiau bendrovė tilpo į dujų tiekėjos nustatytus rėmus.
„Žinote, yra toks posakis: per Marytės plauką. Mes sunaudojome vos keliais kubiniais metrais mažiau nei ta 15 proc. riba. Taigi ginčo su „Lietuvos dujomis” neturime, bet kiek žinau, kitiems kolegoms pasisekė mažiau – jie į šiuos rėmus netilpo”, – sakė „Grigiškių” generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis.
Taip pat nemažai įmonių dar pernai paskelbė stabdančios gamybą ir išeinančios priverstinių atostogų. Kitos sutrumpino darbo laiką. Sausį didelė dalis „atostogavusių” įmonių gamybą atnaujino. Tačiau to užteko, kad pastebimai mažiau būtų suvartojama gamtinių dujų.
Pramonė – mažasis vartotojas
Tačiau „Lietuvos dujų” atstovai šių skaičių nesureikšmina ir tikina, kad pramonės sektorius įsigyja vos 29 proc. visų bendrovės atgabenamų dujų. Prognozuojama, kad šiemet ši dalis pakils iki 31 proc. O didžiausią dujų kiekį suvartoja energetikos, šilumos tiekimo bendrovės ir gyventojai.
Taigi kelios bendrovės, sumažinusios gamybą ir dujų suvartojimą esą – tik lašas jūroje. Be to, mokestį už nesuvartotas dujas iš verslininkų galima išsireikalauti.
„Energetikos įmonėms pernai pardavėme apie 45 proc. visų dujų, 2009 m., kaip prognozuojame, ši dalis sieks 41 proc. Teiginys apie „nepavydėtiną „Lietuvos dujų” padėtį” nėra teisingas. Pagal vartotojų užsakytus dujų kiekius, 2009 m. pramonės sektoriaus vartotojai netgi planuoja didinti dujų suvartojimą gamybai ar kitiems tikslams. Bet kokiu atveju, įvertinus naujausius Lietuvos pramonės įmonių pranešimus ir „Lietuvos dujų” specialistų prognozes, mūsų pardavimas šiame sektoriuje neturėtų būti mažesnis nei 2008-aisiais”, – tikino „Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.
Esą įvertinus klientų užsakytus dujų kiekius ir kitus veiksnius, bendras dujų vartojimas šalyje nuo dabar siekiančio maždaug 3 mlrd. kub. m gali išaugti iki maždaug 4,5–5 mlrd. kub. m 2010 m. Esminis tokio šuolio veiksnys – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.
Tačiau praktika rodo, kad prognozės ir pramonininkų užsakomi dujų kiekiai yra viena, o reali padėtis gali pasirodyti visai kitokia. Pernai verslininkai taip pat neplanavo mažinti gamybos ir suvartojamų dujų kiekio, o vėliau mokėti už orą. Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusios ekonominės padėties nutiko būtent taip.
Kainas diktuoja rinka?
„Lietuvos dujų” atstovė taip pat kategoriškai paneigė, kad dėl patirtų nuostolių bendrovė gali vėl prašyti VKEKK leisti didinti viršutines dujų kainų ribas.
„Didesnis ar mažesnis dujų suvartojimas prekės kainos nelemia – visi tarptautiniai dujų tiekėjai šios prekės kainą nustato atsižvelgdami į alternatyvių dujoms naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. Dar kartą primename tai, ką ne kartą jau kartojome klientams ir visai visuomenei: dujų kainų pikas buvo 2008 m. spalį ir lapkritį ir nuo antros lapkričio pusės dujų kainos nebuitiniams vartotojams, t. y. įmonėms, ėmė mažėti. Palyginti su minėtu kainų piku, pirmą šių metų ketvirtį dujos verslui atpigs iki vidutiniškai 40 proc.”, – žadėjo „Lietuvos dujų” atstovė.
Tai puiki žinia verslui, juolab kad makroekonominė padėtis šalyje tikrai gera.
„Deja, buitiniai vartotojai mažesnėmis gamtinių dujų kainomis džiaugtis negali, nes dėl ydingo reguliavimo jau 2008 m. jie mokėjo mažiau, nei yra šios prekės savikaina. Tai ne „Lietuvos dujų” nuopelnas, o politizuoto reguliavimo pasekmė”, – suskubo pridurti S.Petrikonytė–Jurkūnienė.
Skaičiai ir faktai
Į Lietuvą dujas iš viso importuoja penkios įmonės: „Lietuvos dujos”, „Achema”, „Dujotekana”, Kauno termofikacijos elektrinė ir „Haupas” (Druskininkų miestui, gyventojams ir verslo įmonėms). Trečdalį visų į šalį atgabenamų dujų importuoja „Achema”.
„Lietuvos dujų” konsoliduotos neaudituotos pardavimo pajamos per 2008 m. devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, išaugo 61,4 proc. ir viršijo milijardą litų. 2007 m. pajamos siekė 656,4 mln. litų. Pajamos daugiausia augo dėl pabrangusių dujų. Bendrovės 2008 m. trijų ketvirčių pelnas neatskaičius mokesčių sumažėjo 14,3 proc., nuo 103,8 mln. iki 89 mln. litų. Grynasis pelnas lyginamaisiais laikotarpiais krito 10,9 proc., nuo 87,2 mln. iki 77,7 mln. litų.
Šiemet investicijoms „Lietuvos dujos” numato skirti 250,2 mln. litų, iš jų 147,1 mln. litų – į dujotiekių perdavimo sistemas. Pernai bendros investicijos siekė 147,1 mln. litų. Tiesa, bendrovė atidėjo ketinimus tiesti 142 km ilgio dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.
Dujų importo ir transportavimo įmonę „Lietuvos dujos” valdo Vokietijos koncernas „E.ON Ruhrgas” (38,9 proc. akcijų) ir Rusijos „Gazprom” (37,1 proc.). Lietuvos valstybei priklauso kiek daugiau nei 17 proc. akcijų, o likusios – smulkiesiems akcininkams.