q M. Giga: kodėl elektros žaidimų aikštelė – ne silpnų nervų žmonėms? -
Franke

M. Giga: kodėl elektros žaidimų aikštelė – ne silpnų nervų žmonėms?

Martynas Giga

Lietuvos, Europos ir viso pasaulio energetikos rinka keičiasi iš esmės. Nesvarbu, ar būtume sąmoningai žaliąjį kursą pasirinkusios Europos Sąjungos (ES) gyventojai, ar nutolusiuose Kenijos regionuose be elektros tinklų gyvenantys žmonės, atsinaujinančios elektros gamyba diegiama visur – net ir Svalbardo salyne Arktyje. Tai ir naujos galimybės, ir nemenkas iššūkis, paverčiantis elektrą žaidimų aikštele ne silpnų nervų žmonėms.

Jautriausias klausimas

2020 metai užmigdė elektros vartotojų budrumą. Elektra buvo tokia pigi, kad net nebuvo poreikio gilintis į sąskaitas ir tarifus, o ir atsinaujinantys energetikos šaltiniai rinkai reikšmingos įtakos nedarė.

Ėmusios brangti gamtinės dujos tapo vienu pirmųjų signalų, kurių vartotojai dar nejautė, kad ir elektros kainos dugne nesilaikys amžinai. Tuo tarpu pernai sąskaitos už elektrą pademonstravo tokį augimą, kad elektros kainų rizikos valdymo galimybė pasidarė svarbi ir verslui, ir gyventojams.

Klausimas, kurio sulaukiu bene dažniausiai, yra „kiek kainuos elektra?“ Visiškai suprantama, kad kai per sąlyginai trumpą laikotarpį patiri tokią didelę pokyčių amplitudę, norisi geriau suprasti fundamentalius dalykus: kokia situacija dabar, kokie veiksniai gali ją pakeisti ir į kurią pusę, o, svarbiausia, kaip man elgtis? Atsakymų į tai neturėjo ir kartu su buitinių vartotojų atvedimu į laisvąją rinką atėję nauji elektros tiekėjai, daliai kurių taip pat nepavyko subalansuoti didmeninių kainų nežinomybės bei prisiimtų įsipareigojimų.

Tačiau ilgalaikės elektros kainų prognozės yra sunkiai numanomos dar ir dėl to, kad ima reikšmingai priklausyti nuo nesuvaldomų gamtinių jėgų: saulės, vėjo, vandens.

Be to, iš esmės keičiasi elektros gamybos rinka: vietoje kelių didelių elektros gamintojų jų atsirado kur kas daugiau, pradedant saulės ar vėjo parkais, baigiant individualiais namų ūkių saulės moduliais. Tokių gamintojų tik daugės, o žaliosios elektros bumas jau neišvengiamai sukuria apčiuopiamą elektros pasiūlos bangavimą, priklausantį nuo orų ir nebūtinai sutampantį su realiu poreikiu. Kartu auga ir bendra elektros paklausa: nuo elektromobilių iki šildymo sprendimų. 

Negrįžtamai pasukę Žaliojo kurso kryptimi stengiamės suteikti daugiau galimybių Žemei atsikvėpti ir mažiau teršiame, tačiau tai, kad negalime kontroliuoti nei saulės, nei vėjo, nei vandens, sukuria reikšmingus neapibrėžtumus. Ar ryt švies saulė? Ar pakaks vėjo stiprumo? Ar hidroelektrinės turės savo veiklai būtino vandens? Ar sklandžiai veiks elektros jungtys? Deja, į šiuos klausimus niekas negali užtikrintai atsakyti nei kitai dienai, nei savaitei, nei tuo labiau mėnesiui į priekį.

Veikti tokioje aplinkoje, kalbant kasdieninėmis ir kiekvienam suprantamomis kategorijomis, būtų tarsi gyventi nežinioje, ką pavyks nusipirkti už kito mėnesio atlyginimą, nes vėl vyks būtiniausių prekių ir paslaugų kainų „loterija“.

Bus žalia ir kitaip nebus

Lietuvoje žaliosios energijos bene daugiausiai sugeneruoja saulės elektrinės, kurios veikia kaip parkai, atskirų verslų ar institucijų elektros individualūs gamybos šaltiniai, konkrečių namų ūkių reikmėms skirti įrenginiai. Įprastos akiai tapo ir vėjo jėgainės laukuose, Baltijos jūroje atsiras jūrinis vėjo jėgainių parkas, ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina, net ir ne vienas.

Augant atsinaujinančios energijos svoriui gamyboje, šiuo metu gyvename itin didelio kintamumo, neprognozuotumo ir nežinomybės sąlygomis. Nuo gamtos priklausantis elektros gamybos netolygumas, pasitaikančios nesaulėtos vasaros, sausringi laikotarpiai ar nevėjuotos dienos skatina prisitaikyti ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti.

Gamtos jėgų negalime numatyti, sukontroliuoti ar paskirstyti, priderinti jų prie vartojimo krypčių ir pikų, kaip negalime sandėliuoti pigiai pagamintos elektros. Ilgainiui, kaip gamintojai ir tiekėjai, privalėsime rasti sprendimus, kurie leistų maksimaliai gerai subalansuoti žaliosios energijos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje. Tuo tarpu vartotojams nuo elektros kainų šuolių galima apsidrausti tik vienu būdu: fiksuoti tarifą.

Fiksavimas yra vienintelis kainos stabilumo garantas tokioje linksmųjų kalnelių karuselėje. Tik tuomet vartotojas laimi ramybę. Jis nebedalyvauja šitoje kainų pasiutpolkėje, nes visas kainų svyravimo rizikas prisiima ir valdo elektros tiekėjas. Vienintelė rizika, kurią sveria vartotojas – kada ir kokią kainą užfiksuoti. Tuomet kyla klausimas – o kokia kaina yra gera? Priklauso, ką, su kuo ir kada lyginsi. Iš šiandieninės perspektyvos mes aiškiai žinome, kokios kainos formavosi vakar, užvakar, prieš savaitę, mėnesį, metus ar porą. Visai nesudėtinga durti į tą tašką, kada kaina buvo žemiausia. Deja, tiksliai nežinome, kaip kainos svyruos rytoj, ar nesulauksime jų dar žemesnių už kelių mėnesių ar metų. O jei jos kils?

Į šiuos klausimus garantuoto atsakymo neturi nei elektros tiekėjai, nei ateities kainas brėžiantys analitikai. Prognozių kreivės taip pat prasilenkia, priklausomai nuo to, iš kokio laikotarpio perspektyvos taško jos yra brėžiamos. Todėl niekada tiksliai ir nežinome, kokiame kainų taške ir kada atsidursime. Žinome tik tai, kad elektros rinkoje, kuri suka Žaliojo kurso kryptimi, tikrai bus ne viena pakalnė ir nuolydis. Klausimas, ar tikrai visi esame pasiruošę tai valdyti ir derinti savo darbo bei gyvenimo rutiną prie elektros kainų kintamumo? Nes tik taip turime šansų laimėti geresnę elektros kainą. Turbūt didesnis laimėjimas yra galimybė fokusuotis į tą veiklą, kurią tikrai kiekvienas išmanome geriausiai, elektros kainų galvosūkį paliekant energetikams.

TAIP PAT SKAITYKITE

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu