Klaipėdoje eksploatuojami net dvylika visiškai pasenusių liftų. Nors jų būklė yra kritinė ir pavojinga gyvybei, tačiau gyventojų tai negąsdina.
Antroji liftų „kadencija”
Šiuos dvylika liftų vadina antikvariniais. Juose nėra mechanizuotų durų – tenka uždarinėti patiems keleiviams. Tokiais liftais kasdien naudojasi per 400 žmonių.
„Šie liftai gyvena antrąją „kadenciją”. Jų būklė yra kritiška ir seniai prašosi remonto”, – teigė įmonės „Klaipėdos liftas” direktorius Kazimieras Kazakevičius.
„Panaši padėtis yra ir kituose miestuose. Šiek tiek labiau susitvarkę yra kauniečiai, tačiau iš esmės situacija visur panaši”, – tvirtino pašnekovas.
Už šių liftų pakeitimą yra atsakinga namo bendrija, o jeigu jos nėra – savivaldybės paskirtas administratorius.
„Blogiausiai, kad lifto keitimas nėra priverstinis. Kol liftas veikia, gyventojai nesibaimindami ir toliau juo naudojasi. Tačiau vieną kartą tai gali baigtis tragedija”, – įspėjo direktorius.
Brangus pakeitimas
Katastrofiško senojo lifto pakeitimas kainuoja apie 100 tūkst. litų, įskaitant patį liftą, keitimo bei statybos darbus.
„Kol tai nėra privaloma, mes nieko negalime padaryti. Kasmet šie liftai pereina techninį patikrinimą ir toliau funkcionuoja, – teigė K.Kazakevičius. – Mes tiesiog negalime jų atjungti ir palikti žmones likimo valiai.”
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Informacijos ir analizės poskyrio vyresnysis inspektorius Antanas Pocius patikino, kad šie liftai, nors ir itin seni, atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus.
„Lifto kabinoms reikalavimų nėra, – sakė A.Pocius. – O visų, dar sovietmečiu statytų namų liftų šachtų būklė yra gera ir atitinka visus reikalavimus.”
Rado kandidatus
„Klaipėdos lifto” vadovai, stengdamiesi dėl gyventojų, ieškojo ir kitų alternatyvių lifto rekonstrukcijos variantų.
„Pas mus buvo atvykę specialistai iš Vakarų Europos. Jie fotografavo, apžiūrinėjo liftus, – mintimis dalijosi K.Kazakevičius. – Specialistai pasiūlė alternatyvą visiškam lifto keitimui. Jie atliktų rekonstrukciją, o kreipiamoji lifto kabina bei atsvaros būtų paliktos.”
„Kiek tiksliai kaina sumažėtų, negaliu pasakyti, tačiau ji tikrai būtų mažesnė nei visiško lifto pakeitimo”, – pridūrė pašnekovas.
Kelią užstoja valdininkai
Didelį „Klaipėdos lifto” įmonės vadovų nepasitenkinimą sukėlė Vyriausybės nutarimas išbraukti iš finansuojamų dalykų sąrašų liftų tvarkymo darbus.
„Dabar prašome, kad valstybė finansuotų bent 50 proc. lifto tvarkymo darbų, o kitą dalį tektų sumokėti gyventojams”, – sakė K.Kazakevičius.
Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis, už lifto renovaciją ar keitimą yra atsakingi patys gyventojai, bendrijos.
„Pagal valstybės numatytą programą nėra skiriama pinigų liftų remontui. Šiomis bėdomis turi rūpintis patys gyventojai ar jų bendrijos”, – pabrėžė A.Gaižutis.
Yra tikimasi, kad pavyks visą šį reikalą išjudinti iš mirties taško. K.Kazakevičius prisiminė, jog kelios aktyvesnės bendrijos jau buvo pradėjusios domėtis liftų pakeitimo darbais, tačiau aktyvumas galiausiai užgeso.
Yra siūlymų prilyginti liftų keitimą priverstiniams – tokiems kaip avariniam stogo, vandentiekio vamzdynų remonto, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų renovacijos – darbams. Gyventojai tada dalį laiko kauptų lėšas ir už jas būtų tvarkomi visiškai pasenę liftai.
