Iš Briuselio praneša Eltos specialusis korespondentas Vaidotas Beniušis:
Ketvirtadienį Briuselyje prasideda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, kuriame Lietuvos vadovai sieks užsitikrinti paramą dėl Baltijos regiono energetikos jungčių finansavimo ir gauti papildomų taršos leidimų, kuriuos riboja ES pasiūlytas ambicingas planas kovai su klimato kaita.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje Lietuvai atstovaus ketvirtadienį apie pietus į Briuselį atvyksiantys Prezidentas Valdas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bei nuo trečiadienio Belgijos sostinėje viešintis Premjeras Andrius Kubilius.
ES lyderiai ketina patvirtinti Europos Komisijos siūlomą ekonomikos gaivinimo planą, kurio vertė sudaro 200 mln. eurų. Lietuvai itin svarbios jame numatytos lėšos, kurias žadama skirti elektros jungčių tiesimui. Anot Lietuvos vadovų, toks sprendimas padėtų panaikinti Lietuvos energetinę izoliaciją.
Energetikos ir plačiajuosčio interneto projektams visoje ES numatomi 5 mlrd. eurų.
Eltos žiniomis, Lietuvos vadovai ir diplomatai siekia, kad galutinėse Europos Vadovų Tarybos išvadose Baltijos jungčių planas būtų specifiškai paminėtas, taip jį aukščiausiu politiniu lygiu susiejant su ES ekonomikos planu.
Kitas svarbus darbotvarkės klausimas – ambicingas ES priemonių paketas, skirtas kovoti su klimato kaita. Juo siekiama nustatyti įpareigojimus mažinti anglies dvideginio emisijas. Pirminis ES pirmininkaujančios Prancūzijos pasiūlymas Lietuvos netenkino, nes, mūsų šalies pareigūnų nuomone, jame neatsižvelgiama į tai, kad uždariusi Ignalinos atominę elektrinę Lietuva daugiau elektros gamins elektrinėse, kuriose naudojamas iškastinis kuras. Taip tarša didės, todėl Lietuva prašo, kad nuo 2013 metų, kada planas turėtų įsigalioti, iki naujos atominės elektrinės pastatymo Lietuvai skirtos taršos kvotos būtų padidintos 5 milijonais tonų per metus.
Dabartiniais skaičiavimais, kvotų vertė sudaro apie ketvirtadalį milijardo eurų. Realu, kad ES lyderių susitikime dėl konkrečių skaičių susitarta nebus, bet Lietuva tikisi, kad išvadose bus užuomina į tam tikrų valstybių specifinę situaciją.
ES lyderiai taip pat aptars tolesnę Lisabonos sutarties perspektyvą, kuri pakibo ore airiams atmetus sutartį referendumu. Anot šaltinių, Airijos vadovai yra pasiryžę rengti antrąjį referendumą, bet prieš tai siekia politinių patikinimų, jog Bendrija nesikiš į tokius klausimus kaip mokesčių, šeimos, gynybos politika. Airiai taip pat siekia, kad jiems būtų užtikrinta galimybė deleguoti savo eurokomisarą. Pagal Lisabonos sutartį, komisarų skaičius būtų mažesnis nei valstybių narių.
Europos vadovai taip pat turėtų pareikšti paramą Lietuvos aktyviai remiamai Rytų partnerystės iniciatyvai. Manoma, kad ES pirmininkavimą perimančiai Čekijai bus pavesta toliau formuoti politiką, kuri numato glaudesnius santykius su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija, kai šioji atitiks keliamus reikalavimus.
