Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atšventė savo 90 metų jubiliejų. Trečiadienį Vilniaus Kongresų rūmuose surengtame 90-mečio minėjime buvo apžvelgta, kas per tuos ilgus dešimtmečius mūsų šalyje padaryta gerinant Lietuvos kelių būklę.
Prieškariu, 1919-1937 metais, atstatyta ir sutvarkyta daugiau nei 1 tūkst. kilometrų plentų, šiems darbams buvo skirta apie 39 mln. litų. 1934-1938 metais nutiestas 193 kilometrų ilgio Žemaičių plentas (Kaunas-Gargždai), o 1937-1940 metais – 170 kilometrų ilgio Aukštaičių plentas (Kaunas-Biržai).
Dabar Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 6,32 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos – 326,50 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma – 62,01 proc.- jų asfaltuoti.
Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės: E67 „Via Baltica” (Helsinkis – Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha), E28 (Berlynas- Gdanskas-Karaliaučius (Kaliningradas)-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas), E77 (Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas), E85 (Klaipėda- Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis), E262 (Kaunas-Utena- Daugpilis-Rezekne-Ostravas), E272 (Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda).
Pasak LAKD generalinio direktoriaus Virgaudo Puodžiuko, pastaraisiais metais, plečiantis tarptautiniam bendradarbiavimui, vienas svarbiausių Lietuvos kelių transporto strategijos uždavinių – tausoti, prižiūrėti ir tobulinti šalies magistrales taip, kad jos taptų natūralia bendro Europos kelių tinklo dalimi. Didėjant transporto srautams ir tarptautiniams pervežimams, Lietuvos sausumos arterijos tampa vis modernesnės.
„Lietuva, net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Mums tai itin aktualu, nes Lietuva – tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus”, – šventėje sakė V. Puodžiukas.
Laikinasis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, sveikindamas šventinio vakaro dalyvius, pabrėžė, kad dabartinė padėtis šalies keliuose verčia skirti ypač daug dėmesio eismo dalyvių saugumui. Pasak jo, Lietuvai ši sritis jau ne pirmi metai yra prioritetinė, kasmet įgyvendinamos eismo saugą gerinančios inžinerinės ir švietėjiškos priemonės.
Visose Lietuvos apskrityse rekonstruojami avaringiausi kelių ruožai ir sankryžos, įrengiami apsauginiai metaliniai atitvarai, kelių apšvietimas, stacionarūs greičio matuokliai, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai.
Tobulinant kelių tinklą numatoma nemažai kelių rekonstruoti, kad jie atitiktų visus šiuolaikiniams keliams keliamus techninius, ekonominius ir ekologinius reikalavimus.
