Mažai įsigyjančiųjų būstus – nėra poreikio pirkti naujus baldus. Per pastaruosius 3 m. išregistruotos 177 baldų įmonės, beveik pusė jų veiklą nutraukė pernai.
Gamybą užsako dalimis
„Pirkėjas dabar atsargesnis, lėtesnis ir taupesnis, jam labai rūpi kokybė, bando derėtis. Jis ilgai ieško, bando kreiptis vienur, kitur”, – pasakojo iš laminuotų drožlių plokščių baldus pagal individualius užsakymus gaminančios Kauno bendrovės „Diforma” direktorius gamybai Aurelijus Visagurskis.
Užsakymai pagaminti baldus gerokai menkesni, nei 2007-aisiais. Antai prieš kelerius metus žmonės drąsiai prašydavo pagaminti viso buto ar namo baldus, dabar užsako tik nedidelę jų dalį: jei darbas tenkina, tada prašo pagaminti daugiau.
Gamybos terminai irgi pasikeitė. „Anksčiau baldus gamindavome tris mėnesius ir vėluodavome tris savaites – klientas kantriai laukdavo, tai būdavo normalus terminas. Dabar baldus gaminame tris savaites ir jei bent dieną pavėluojame, klientas, ko gero, reikalautų taikyti sutartyje numatytas vėlavimo sankcijas”, – pasikeitusią situaciją nušvietė baldininkas.
Baldų iš laminuotų drožlių plokščių gamybos kainos, lyginant su 2007-aisiais, šiuo metu yra maždaug 30 proc. mažesnės, nors, pasak A. Visagurskio, medžiagos brango 7-10 proc.
Pašnekovas pripažino, kad tiek jų, tiek kitos panašios įmonės baldų gamybos srityje pastaraisiais metais dirba ties išgyvenimo riba.
„Išsilaikėme tik dėl to, kad bankrutavo daug kitų tokių bendrovių, bendras jų skaičius sumažėjo. Esame smulkus gamintojas, dar sugebame išsilaikyti”, – kalbėjo A. Visagurskis.
Pasak jo, iš pusiau gatavų žaliavų baldus gamina būtent mažesnės įmonės, o stambesnės gamyklos stengiasi naudoti brangesnes ir, žinoma, sudėtingiau apdirbamas medžiagas. „Su tokiais baldais, aišku, jie gali lengviau išeiti ir į užsienio rinkas”, – pridūrė baldininkas.
Drožlių plokščių baldais sunku ką nors nustebinti. Medžiagos, kaip teigė A. Visagurskis, dažniausiai atsivežamos iš Lenkijos. Pasigaminti baldus šioje kaimyninėje šalyje dargi pigiau, nei Lietuvoje, tuo sėkmingai naudojasi pasienio gyventojai. Be to, nedideliais, pigiais baldais prekiauja ne tik specializuotos, bet ir universalios parduotuvės, tad konkuruoti dar sudėtingiau.
Vakariečiai pirkti nesiliovė
Vadinamuoju sunkmečiu neliko ne tik dalies smulkių, bet ir kai kurių stambių, gerai žinomų, pripažinimą pelniusių baldus gaminusių įmonių. Vis dėlto ne visi Lietuvos baldininkai verkšlena.
Minkštus baldus gaminančios bendrovės „Erelitos baldai” pardavimo vadovė Anželika Laurinavičiūtė tikino, kad įmonė sunkmečio nejunta. Mat apie 80 proc. gaminių parduodama užsienyje, o ten prekyba nenuslopusi.
„Niekada neturėjome Lietuvoje daug parduotuvių, tad pardavimo apimtys Lietuvoje tiek anksčiau, tiek dabar – mažos”, – pasakojo įmonės atstovė.
Jos teigimu, Vakarų Europos šalyse tokio ekonomikos sunkmečio kaip Lietuvoje nėra. „Europa pradeda pirkti mažiau kiniškų prekių, įvertina Rytų Europos produkciją. Kalbant apie eksportą, sunkmečio tikrai nėra”, – tikino pašnekovė.
A. Laurinavičiūtės pastebėjimu, ir mūsų šalies gyventojai renkasi ne vien pačius pigiausius lietuviškus baldus. Mažiau pasiturintieji renkasi sofas, kainuojančias apie 1 tūkst. litų. Turtingesnių pirkėjų akiratyje – įdomesnio dizaino sofos, kainuojančios apie 2 tūkst. litų.
„Visais laikais buvo didesnes ir mažesnes pajamas turinčių žmonių, taip yra ir dabar”, – pridūrė baldų įmonės darbuotoja.
Įmonė gamina baldus, aptrauktus natūralia oda. A. Laurinavičiūtės vertinimu, Lietuvoje parduodama oda yra nekokybiška, o pasirinkus kokybiškesnę žaliavą, galutinio gaminio kaina gerokai išaugtų, konkuruoti su įvežtine pigesne produkcija būtų sunku. Todėl „Erelitos baldai” pirmenybę teikia audiniams.
Konkuruoja su lenkais
Kol kas didžiausi konkurentai – lenkų baldininkai, kurie įstengia pasiūlyti pigesnį produktą. A. Laurinavičiūtės nuomone, pigesni kaimyninės šalies baldai nusileidžia lietuviškiems baldams kokybe.
Lietuviškas baldas nuo lenkiško, pasak pašnekovės, skiriasi naudojamų medžiagų ar furnitūros kokybe. Pavyzdžiui, kai minkštajai daliai naudojamas paprastas porolonas, sofa ar minkštasuolis greičiau išsisėdi. „Mes naudojame kokybiškesnį poroloną, kuris kur kas elastingesnis ir ilgaamžiškesnis”, – tikino A. Laurinavičiūtė.
Eksportui – į Prancūziją, Angliją, Airiją, Olandiją, Belgiją – gaminami serijiniai baldai, o Lietuvoje klientas dar gali rinktis gaminio apmušalus, keisti modelį ar užsakyti minkštą baldą pagal individualų užsakymą.
Lietuvių ir užsieniečių poreikiai labai skiriasi. Lietuviams sofa būtinai turi būti su miegamąja dalimi, o vakariečiams – priešingai. Sofos jiems reikalingos tik sėdėti. „Sėdimasis baldas su miegojimo funkcija jiems yra ne baldas”, – šypsojosi A. Laurinavičiūtė.
Vietoje kiekybės – kokybė
Situacija nesiskundžia ir ąžuolinių baldų gamyboje besispecializuojančios įmonės „Fornestas” direktorius Raimundas Vaičiūnas, nors gamybos apimtys ir sumažėjo, lyginant su ekonomikos pakilimo laikotarpiu.
Pasak bendrovės vadovo, 2009 m., lyginant su 2008-aisiais, gamyba buvo sumažėjusi 20 proc., o 2010-aisiais, lyginant su prieš tai buvusiaisiais, gamybos apimtys apie 15 proc. augo. Tiesa, kol kas gamyba dar nepasiekė ankstesnio lygio, kai klestėjo nekilnojamojo turto rinka ir kartu – baldininkai.
„Apogėjus dar nepasiektas, bet ir neplanuojame. Orientuojamės ne į kiekybę, ne į masinį produktą, o į kokybę. Užsakymai mažesni, bet didesnės vertės”, – paaiškino R. Vaičiūnas.
Šią įmonę gelbėjo ir vis dar gelbsti Vakarų Europos šalių gyventojai.
„Kadangi apie 90 proc. produkcijos eksportuojame, įmonės darbe svyravimai nebuvo tokie dideli, kaip vidaus rinkoje”, – pridūrė įmonės vadovas.
Nepaisant sunkmečio, ir Lietuvoje pardavimas išliko gana stabilus, nes yra nuolatinių pirkėjų, kuriems reikia natūralių baldų. „Sunkmečio poveikis buvo, bet labai nedidelis”, – pridūrė baldininkas.
Ąžuolinių baldų kainų bendrovė nemažino. Mat didžiąją kainos dalį lemia žaliavos, o ąžuolo mediena nepigo, tad galimybės piginti baldus nebuvo. Pavyzdžiui, už ąžuolinį valgomąjį stalą, kuris yra bene populiariausia „Fornesto” prekė, lietuviai moka 1-1,5 tūkst. litų.
Užsienio rinkos reikalauja nuolat atnaujinti baldų modelius. „Ypač didelis augimas Vokietijos rinkoje”, – prasitarė pašnekovas.
Kelis šimtus darbuotojų turinčioje įmonėje sunkmečio pradžioje dalies darbuotojų buvo atsisakyta, tačiau vėliau jų vėl šiek tiek padaugėjo ir yra tiek, kiek 2008 m. pradžioje.
Gamybos apimtys atsigauna
2010 m., kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje veikė 803 baldus gaminančios įmonės, tai yra 18 mažiau nei 2009-aisiais ir 33 mažiau nei 2008-aisiais.
2007 m. veikė 752 tokio pobūdžio bendrovės, tais metais buvo įregistruotos 102 naujos baldų gamintojos. Per pastaruosius septynerius metus tai buvo rekordinis baldų įmonių steigimosi laikotarpis. Išregistruotų įmonių rekordas pasiektas pernai, veiklą nutraukė 81 bendrovė. Tiesa, ir per krizę įsisteigė naujų baldus gaminančių įmonių: 2010 m. – 42, 2009 m. – 64, 2008 – 78.
Statistikos departamento pateikti skaičiai rodo, kad baldų gamybos mastai šiek tiek atsigauna. Išankstiniais duomenimis, pernai per 11 mėnesių Lietuvoje buvo pagaminta 1,2 mln. kėdžių ir sėdimųjų baldų. 2009 m. per tą patį laikotarpį jų buvo pagaminta šiek tiek daugiau kaip 1 mln., o 2008 m. – 1,7 mln.
Pavyzdžiui, virtuvės baldų gamybos apimtys vis dar mažėja, bet ne taip drastiškai. 2008 m. sausio-lapkričio mėnesiais jų pagaminta apie 90 tūkst., 2009 m. – apie 42 tūkst., o 2010 m. – 35 tūkst. Didžioji dalis virtuvės baldų parduodami Lietuvoje. 2010 m. per 11 mėnesių Lietuvoje jų parduota apie 27 tūkst., eksportuota – daugiau kaip 9 tūkst.
Užsienyje daugiau nei Lietuvoje parduodama įstaigos ir prekybos įmonių baldų. Pernai nuo sausio iki lapkričio vidaus rinkoje jų parduota 78 tūkst. vienetų, o eksportuota – 481 tūkst. vienetų. Užpernai skirtumas nebuvo toks ryškus: per 11 mėnesių Lietuvoje parduota 104 tūkst. biuro ir prekybos baldų, užsienyje – 186 tūkst. 2008 m. svarstyklės gerokai svėrė į priešingą pusę. Lietuvoje šių baldų parduota 1,1 mln. vienetų, o eksportui pasiūlyta tik 323 tūkst. tokių šios paskirties baldų.
Kitų baldų – miegamojo, valgomojo, svetainės ir įvairių smulkių medinių ar plastikinių baldų – per pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodama panašiai, mažiau lietuviai jų pirko 2009-aisiais. Pagal 11 mėnesių statistiką, 2008 m. jų Lietuvoje parduota 6,5 mln. (eksportuota 4,2 mln.), 2009 m. – 5,5 mln. (eksportuota 2,2 mln.), 2010 m. – 6,6 mln. vienetų (eksportuota 3,2 mln.).
Statistika rodo, kad daugiausiai šalies baldininkai uždirba gamindami miegamojo, valgomojo, svetainės ir kitokius atskirai neįvardijamus baldus. 2008 m. per 11 mėn. jų pardavimas siekė 879 mln., per atitinkamą 2009 m. laikotarpį – 718 mln., per 2010 m. – 807 mln. litų.
Statistikos departamento atstovai atkreipė dėmesį, kad 2010 m. duomenys dar yra negalutiniai.