Lietuvoje laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės yra pakankamai, kad būtų atkurtos asmenų nuosavybės teisės į ją, o likusi dalis parduodama ūkininkaujantiems asmenims. Todėl valstybinės žemės pardavimas nesutrukdys asmenims, norintiems ją susigrąžinti, o valstybė dėl to nepatirs nuostolių.
Tokios išvados, pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, pateiktos valstybinių auditorių atliktame išankstiniame tyrime. Šio tyrimo metu siekta įvertinti, ar tikslinga atlikti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo valstybinį auditą. Nenustačius reikšmingų problemų nutarta audito nepradėti, o turimus išteklius skirti kitoms sritims, kurių auditas šiuo metu duotų daugiau naudos visuomenei ir valstybei.
Tyrimo metu nustatyta, kad valstybei žemės ūkio paskirties žemę ėmus pardavinėti rinkos kaina ir sugriežtinus reikalavimus gauti valstybės paramą ją įsigyjant, buvo sumažintos galimybės žemę įsigyti spekuliaciniais tikslais, o ne ūkininkauti. Be to, auditorių vertinimu, teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad lengvatinėmis sąlygomis įsigytos žemės paskirtis negali būti keičiama penkerius metus, o nustačius pažeidimų valstybei suteikta teisė pirmai atpirkti žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta, užtikrina, kad žemė bus naudojama tikslingai ir nebus siekiama ją perparduoti.
Kaimo vietovėse žemė iš esmės yra grąžinta, o laisvos valstybinės žemės yra pakankamai, todėl, pasak auditorių, nėra rizikos, kad žemė gali būti negrąžinta dėl jos trūkumo. Miestuose, kuriuose nuosavybės teisės atkurtos į 60 proc. žemės plotų, žemės ūkio paskirties žemės neparduodama.
Auditorių nuomone, tai, kad Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti teisės aktus ir žemės pardavimą pavesti naujai įsteigtam Valstybiniam žemės fondui, gali iš esmės pakeisti valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tvarką. Dėl audito metu nustatytų faktų nuspręsta šiuo metu valstybinio audito neatlikti, tačiau ir toliau stebėti, ar valstybinė žemė valdoma efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
