Anza

Lietuva Visagino AE rezervavo 1300 megavatų galios

Lietuva Visagino AE rezervavo 1300 megavatų galios

Lietuva būsimoje Visagino atominėje elektrinėje (VAE) savo reikmėms rezervavo 1300 megavatų (MW) galios ir ne mažiau kaip 34 proc. naujosios AE akcijų. Toks tikslas numatytas nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT ilgalaikėje veiklos strategijoje iki 2022 metų, nepaisant kokia atominė jėgainė šalyje bus pastatyta.

Norima galia numatyta iš dviejų veiksiančių po 1100 MW galios ar dar po 2022 metų iškilsiančio ir trečiojo reaktorių, tačiau realiai proporcijos tarp partnerių dar nėra pasidalytos. Nėra aišku, kiek Lietuvai atiteks galingumo pastačius pirmąjį reaktorių ir kokiomis dalimis pasitenkins latviai, estai bei lenkai.

„Projekto bendrovėje Lietuva turi 51 proc. akcijų, o ateityje VAE su potencialiais partneriais laukia sunkios derybos. Mums iš esmės galios poreikis numatytas toks, koks dabar yra Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko pajėgumas”, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis.

Pirmasis VAE reaktorius, dėl kurio gamybos konkurse varžysis keturios užsienio kompanijos, pagal optimistinį variantą gali būti pastatytas 2016 metais, o pagal pesimistinį – 2018 metais. Po dvejų metų būtų statomas antrasis blokas, kuris pagal optimistinį variantą turėtų pradėti veikti 2018-aisiais, o pagal pesimistinį – 2020 metais. Trečiojo bloko datos LEO LT ilgalaikėje veiklos strategijoje iki 2022 metų nepateikiamos.

Strategijoje taip pat numatyta pastatyti du elektros tiltus – į Lenkiją ir Švediją, kurie atitinkamai turi būti nutiesti 2014 ir 2015 metais, o Lietuvos energetikos sistema sujungta su Europos energetikos sistema (UCTE) 2018-2022 metais.

Naująją atominę elektrinę numatoma finansuoti iš LEO LT akcininkų lėšų – Ūkio ministerijos ir privačios „NDX energijos”, o elektros jungtis iš Europos Sąjungos (ES) paramos ir akcininkų sukauptų finansų iš elektros tarifų.

Iš viso du VAE blokai ir abi elektros jungtys preliminariai kainuos 28 mlrd. litų, iš jų 17,1 mlrd. litų turės skirti Lietuvos pusė. Elektros tiltams reikės 3 mlrd. litų, o Visagino atominės elektrinės statybai – 14 mlrd. litų. Pirmojo bloko statybai Lietuva turi sukaupti apie 5,2 mlrd. litų.

„Atominės jėgainės statybai 10,5 mlrd. litų sudarys skolintos lėšos, o likusioji dalis – nuosavos akcininkų lėšos”, – investavimo planus patikslino LEO LT valdybos narys, finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis. Anot jo, strategijoje iki 2012 metų numatyta sukaupti lėšas strateginiams projektams įgyvendinti. Šiuo metu LEO LT turi per 600 mln. litų, kurie jai atiteko kaip dividendai iš prijungtos VST bendrovės, kurie yra investuoti į obligacijas ir kitus vertybinius popierius.

R. Bičiulaičio teigimu, LEO LT grupės įmonės nuo 2007 m. lygio išsaugos 5 proc. augimą kasmet, investicijos į tinklus iki 2012 m. išlaikys šių metų lygį, o investicijos į strateginius projektus per pirmuosius dvejus metus padvigubės, o dar per kitus dvejus – patrigubės.

LEO LT vertės augimas, palyginti su ankstesniais metais, 2008 m. sieks 20 proc., 2009 m. – net 40 proc., o vėliau stabilizuosis apie 10 proc. Bendrovės vertės ir pelno augimas suprojektuotas pagal dabartinę elektros tarifų nustatymo metodiką, tačiau finansų direktorius neslėpė, kad yra ir alternatyvus skaičiavimų variantas, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtintų naują energetikams nepalankią metodiką.

LEO LT valdybos narys, strateginių projektų direktorius Saulis Spėčius aiškino, kad dėl tilto statybos su Lenkija jau pasiektas esminis proveržis ir iki 2010 metų akcininkams bus pateikta jo galimybių studija, o tilto su Švedija projektas „pajudės artimiausiu metu ir judės gana sparčiai”. Dėl jo yra pasiūlymas įsteigti bendrą Baltijos šalių operatorių.

VAE projektas, S. Spėčiaus teigimu, gali būti pradėtas finansuoti jau kitąmet – į išankstinius užsakymus gali būti nukreipta reikalingų investicijų 2009-2010 metams.

LEO LT pateikė ir būsimą struktūrą, kurioje numatyta steigti naujų antrinių įmonių – generacijos, tiekimo, transporto, informacinių technologijų, energetikos remonto bei kitas bendroves. Atskirti Kruonio ir Kauno elektrines iš „Lietuvos energijos” žadama kitąmet.

Išsamesnės informacijos apie LEO LT strategiją ir veiklą galima rasti nuo pirmadienio pradėjusiame veikti bendrovės tinklalapyje www.leolt.lt.

REKOMENDUOJAME

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu