Elektros tinklais sujungti Švediją ir Latviją atsieis pigiau, nei Švediją su Lietuva, teigia Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas.
„Turime tyrimą apie Švedijos ir Lietuvos tiltą. Turime mūsų ekspertų išvadas apie galimą jo kryptį. Išvada tokia, kad jungtis su mumis gali būti keliais šimtais kilometrų trumpesnė ir, atitinkamai, pigesnė”, – sakė ministras ir nurodė, kad vienas kilometras elektros tinklų Švedijai gali kainuoti maždaug milijoną eurų, o gal ir daugiau.
Siekiant sukurti bendrą Baltijos rinką ir tarpusavio jungtį, Latvija siūlo sujungti visų trijų Baltijos šalių sistemų operatorius.
„Dabar trys skirtingos kompanijos – „Augstsprieguma tikli” Latvijoje, „Lietuvos energija” ir atitinkama aukštos įtampos tinklų įmonė Estijoje – kiekviena atskirai vykdo sisteminio operatoriaus funkcijas savo šalyje. Nusprendus kurti naują junginį, išlaidos prislėgs vieną nedidelę įmonę. Suvienijus visas tris kompanijas, manau, padėtis taptų kur kas paprastesnė ir daug skaidresnė. Būtų galima sutaupyti įvairių išlaidų sąskaita. Tai būtų ekonomiškai parankiau. Be to, juk švedus domina visa Baltijos rinka”, – paaiškino latvių ministras.
Jis pridūrė, kad Latvija laukia Lietuvos ir Estijos atsakymo į savo pasiūlymą.
Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis savo ruožtu atsakė į Lietuvos pasiūlymą dalyvauti bendrame jos ir Švedijos projekte. Premjero nuomone, visoms trims Baltijos šalims derėtų sukurti vieną operatorių, nes tai padėtų ieškoti palankiausio sprendimo sujungiant Švedijos energetinę sistemą su viena iš jų.
Maždaug 480 mln. eurų vertės antrosios Baltijos-Skandinavijos energetikos jungties „Swedlink” projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT”, Švedijos bendrovė „Svenska Kraftnat”, taip pat Latvijos ir Estijos energetikos kompanijos, kurios gaus po 25 proc. akcijų.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International”.
