Lietuvos verslininkams, suinteresuotiems vėjo jėgainių statyba, tenka įrodinėti, kad Lietuvoje vėjo užtenka ir tai nekenkia aplinkiniams.
Seniau, kai vėjo malūnais grūdus malė, žmonės džiaugėsi ir nė minties nebuvo, kad jų baimintųsi, o šie kaip nors kenktų.
Dabar, kai vėjas kinkomas elektros energijai gaminti (vaizdžiai tariant, kad tuos pačius grūdus galėtume malti), jau
pasigirsta nuomonių, esą tai kenkia žmogaus sveikatai: triukšmas po langais, besisukantys jėgainių sparnai nuolat meta šešėlį, o ledo krušos gabaliukai, įsukti jėgainės sparnų, gali ir akį išmušti.
Pasak „Renerga” direktoriaus Algio Jakučionio, kalbantis su verslininkais iš užsienio šalių, kur vėjo jėgainės veikia daug seniau nei pas mus, net gėda užsiminti, kad mūsų žmonės tarsi iš viduramžių – bijo vėjo jėgainių.
„Ten tokių minčių nekyla, net neįsivaizduojama, kad gyventojai piktintųsi alternatyviosios energetikos plėtra, abejotų, ar verta gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių”, – sakė jis. Ir kalbos negali būti, kad tai daug mažiau kenkia nei atominė elektrinė.
Tačiau mūsų krašte kaskart atsiranda agituojančiųjų ir renkančiųjų parašus prieš vėjo jėgainių statybas šalia gyvenviečių. Ypač keista, kad tokių baimių kyla šiuo metu, kai Lietuvai svarbu turėti nepriklausomų energijos šaltinių.
Uraganai nebaisūs
Mokslininkas, Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis visas gyventojų baimes laiko nepagrįstomis.
„Girdėjau, kad žmonės baiminasi, esą, kai greitis didelis, juos gali sužeisti krušos ar ledo gabaliukai, krintantys nuo įsisukusių sparnų. Nesąmonė. Juk jėgainės taip automatizuotos, kad esant bet kokiam nepalankiam orui sustoja. Jos stabdomos net kai kyla smarkesnis vėjas, kad gūsiai nesugadintų sparnų”, – sakė mokslininkas.
Pasak Benaičių vėjo jėgainių parko energetiko Viliaus Rumbučio, jėgainių sparnai sukasi, kol vėjas ne didesnis nei 25 m/s.
„Jėgainės protingos – pačios žino, kada sustoti, pačios vėl pradeda suktis. Uraganai joms nebaisūs”, – sakė jis.
Šešėlių baimė
Dar žmonės piktinasi, kad saulėtą dieną besisukantys sparnai meta šešėlius pro langus ir taip blaško jų dėmesį.
„Žinau, gyventojai yra kreipęsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų ištirtas šis poveikis sveikatai, – pasakojo V. Trutnevis. – Lietuvoje Vydmantų (netoli Palangos) vėjo jėgainė (600 KW) buvo pastatyta pagal visus ES reikalavimus.
Analogiškas elektrines tuo pačiu metu ta pati firma statė Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Norint gauti leidimą statyti, pirmiausia dvejiems metams toje vietoje įrengiamas vėjo registratorius – reikia įsitikinti, ar užteks vėjo. Tik tada bankai suteikia kreditus gamintojams.
Vydmantų elektrinė buvo pastatyta toje vietoje, kuri atitinka visus keliamus reikalavimus. Prieš ją paleidžiant, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, dalyvavo sveikatos specialistai, matavome keliamą triukšmą.
Kad ir kaip būtų keista, tačiau sanitarinės apsaugos zonoje plento Šiauliai-Palanga keliamas triukšmas buvo kur kas didesnis nei elektrinės, nors jos triukšmą matavome maksimalų – kai vėjas švilpė 7 metrų per sekundę greičiu.
Kai vėjo greitis didesnis, tada žmogaus ausis girdi tik vėją, o elektrinės – ne. Išmatavome, kad maksimalus vėjo jėgainės keliamas triukšmas neviršija šalies higienos normų.
Pagal jas žmogaus gyvenamoje aplinkoje (šiuo atveju vienkiemio kieme) triukšmas naktį negali viršyti 45 decibelų. Mes niekur šalia vėjo jėgainių neužfiksavome 45 decibelų. O vietos gyventojai sunerimo dėl kenksmingumo”.
Pelės neišsilakstė
Mokslininkui gyventojų pasipiktinimas suprantamas. Yra suinteresuotų asmenų, kurie ragina žmones maištauti.
„Juk žemę šalia vėjo jėgainės investicinės bendrovės superka gyvenamųjų kvartalų statyboms, tad stengiasi numušti žemės kainą kurstydamos gyventojus priešintis vėjo jėgainėms. Paskleidus nuomonę, kad jos kenkia aplinkai, sveikatai, palanku derantis su žemės savininkais peikti jų žemę, mažinti kainą, – įsitikinęs V. Trutnevis.
Tačiau mano atlikti tyrimai rodo visai ką kitą. Jokio kenksmingumo aplinkai nepastebėjau. Jau ketverius metus vedu apskaitą ir įsitikinau, kad jėgainė per šiuos metus nesužeidė nė vieno paukščio – dėl to irgi būgštauta.
Paskui vietos laikraščiai rašė, esą dėl jėgainės triukšmo iš Vydmantų dingo visi graužikai. Šiandien prie elektrinės kiekviename kvadratiniame metre suskaičiavau po 8 urvelius.
Ko jiems bėgti, juk jėgainė stovi ant didžiulio betono luito, jis vasarą įšyla, šiltesnis būna ir žiemą. Graužikams tokios sąlygos tinka, jie ir gyvena arčiau jėgainės”.
Mokslininkas įsitikinęs, kad problemos dėle Vydmantų kilo tik dėl to, kad žemės čia komercinės, šalia Palanga.
„Renerga” su gyventojų protestais nesusidūrė, nes 2007 metais vėjo jėgainių parką pastatė Benaičių kaime, toliau nuo Vydmantų, atokiau nuo namų. Ir ten niekas nesipiktina.
Vienas bokštas per valandą pagamina maždaug 2,75 MWh elektros energijos. Pasak specialistų, šalies sausumoje esančios jėgainės per metus gali dirbti 2 tūkst. valandų (metus sudaro 8760 valandų). Australijoje šis rodiklis trigubai didesnis. Jūroje dažniau pučia vėjas, ten stovinti jėgainė galėtų dirbti 4 tūkst. valandų.
Per lėtai
Kaip pasakojo Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, pagal išduotus leidimus jėgainių statybai mes su kaupu įvykdytume ES keliamus uždavinius energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti.
Šiemet jau yra išduota apie 70 leidimų jėgainių plėtrai, iki 2010 metų – per 100. Iki 2025 metų Lietuva iš atsinaujinančių energijos šaltinių numato pasigaminti apie 20 proc. energijos.
Ir vandens, ir vėjo ištekliai nemažėja, naudojami patys ir vėl atsinaujina. Pernai Lietuva daugiausia šilumos pasigamino iš gamtinių dujų, kurių pati neturi, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių – 16,2 proc.
Vėjai ne visose šalyse pučia vienodai dažnai, tad ir ES šalių planai skirtingi. Iki 2020 metų daugiausia energijos iš atsinaujinančių šaltinių planuoja pasigaminti Švedija – net 49 proc., antrojoje vietoje, kad ir kaip mums būtų keista, kaimynai latviai – net 42 proc., trečiojoje – Suomija (38 proc.).
Lietuva – dešimtojoje vietoje. Vėjo pagaminta energija iš Lietuvos verslininkų dabar superkama po 22 ct už KWh, ateinančiais metais supirkimo kainą planuojama padidinti iki 30 ct už KWh.
Tačiau išdavus leidimus statyti stambias vėjo elektrines, rezultatų kol kas nesulaukiame. Nuo leidimo plėtrai išdavimo iki jėgainės paleidimo praeina daug laiko, nes tenka įveikti nemažai biurokratinių kliūčių. Verslininkai piktinasi, kad sunku gauti leidimus naujoms jėgainėms statyti, nes kvotos jau išnaudotos.
Gavusieji leidimus trypčioja vietoje, o kiti, norintieji imtis statybų, negali gauti leidimų. Kol kas įstatymu nėra reglamentuota, per kiek laiko nuo leidimo gavimo privaloma pastatyti vėjo jėgainę. O biurokratinis kitų dokumentų tvarkymo kelias dažnai būna ilgas.
„Kol kas pastatyti vėjo jėgaines vėluoja visi, tačiau nėra tokių, kurie būtų visiškai nieko nepadarę. Kaip juos nubausi dėl delsimo, jei rodo dokumentus, kad jau yra išleidę, pavyzdžiui, milijoną litų detaliajam planui, kitą milijoną – įvertinti poveikį gamtai? Negi atimsi leidimą? Jei jis visai nebūtų nieko padaręs, tada kas kita”, – sakė A. Zaremba.
Pramonininkų konfederacijos atstovo Virmanto Jurgaičio nuomone, būtų galima apsieiti ir be leidimų plėtrai.
„Jeigu verslininkas rizikuoja, investuoja savo pinigus, kam dar reikia nustatinėti limitus? – klausė jis. – Kodėl, pavyzdžiui, tik 200 megavatų galingumo? Iš pradžių buvo aiškinama, kad nėra rezervų. Dabar sakoma, esą tinklai nepajėgūs.
Ar normalu, kad verslininkai nori investuoti, o valstybė riboja? Anksčiau, pamenu, buvo sakoma, kad vėjo Lietuvoje per mažai. Dabar Ūkio ministerija užversta prašymais išduoti leidimus statyti vėjo jėgaines. Kas investuos, jei neatsipirks? Vadinasi, supratom, kad vėjo užtenka”.
Nesitenkinti vienu šaltiniu
„Norint atomines elektrines pakeisti vėjo jėgainėmis, reikia tris kartus daugiau jų pastatyti”, – sakė Kauno technologijų universiteto Elektros sistemų katedros docentas Anzelmas Bačauskas.
Pasak jo, kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau naudoja atsinaujinančių energijos šaltinių. Pasaulio energetikos specialistai mano, kad nereikia skatinti tik kurios nors vienos energijos gamybos rūšies. Turi būti galimybės plėtoti visas rūšis (ir vėją, ir vandenį, ir biokurą), o rinka parodys, kam pirmenybė.
Specialistų nuomone, kol kas Lietuvoje nelabai apsimoka statyti saulės baterijas, nes ši energija dar labai brangi. Be to, ir saulėtų dienų Lietuvoje mažiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje. Lietuvos sąlygomis saulės baterijų pagamintos vienos KWh elektros energijos savikaina būtų 1,5 lito.
Palyginti su vėjo energija, tai kur kas brangiau. V. Jurgaitis įsitikinęs, kad saulės energija, nors dabar ir labai brangi, ateityje pigs.
„Kol Lietuva susiruoš, kol pradės kažką daryti, kainos tikrai bus tokios, kad ir šią energiją bus galima naudoti”, – sakė jis.
Elektros nepritrūks
Daug kas jau dabar baiminasi, ar nepristigsime elektros energijos, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Pavyzdžiui, praėjo jau du mėnesiai, kaip elektrinė remontuojama, ar juntate elektros stygių? – klausė A. Zaremba. – Tai iš kur jis atsiras 2009 metų pabaigoje uždarius elektrinę?
Manau, kad reikia kalbėti ne apie gresiantį stygių, o apie kainą, patikimumą, šalies priklausomybę nuo vienintelio energijos šaltinio. Suprantama, uždarius IAE elektros kaina kils, nes kitose elektrinėse gaminamos elektros savikaina yra didesnė nei atominėje.
Uždarius IAE turėsime importuoti daugiau dujų, o jos bendrame išteklių balanse sudarys nemenką dalį. Tapsime priklausomi nuo dujų tiekėjų, o dujos teka vienu vamzdžiu. Ką darysime, jei kas nors atsitiks tam vamzdžiui?”
Numačius visas įmanomas kliūtis, planuojama elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
Prognozės
„Sakoma, kad nauja atominė elektrinė bus pastatyta 2015 metais. Iškart galiu pasakyti, kad ji nebus taip greit pastatyta. Nebus ir planuojamų jungčių su Švedija, Lenkija iki 2012 metų. O jei ir pastatysim, kur garantija, kad tos šalys turės atliekamos elektros energijos? – sakė V. Jurgaitis. – Mes manome, kad po 2009 metų, uždarius IAE, Lietuvoje vis dėlto susiklostys gana nemaloni situacija.
Be abejo, ir Elektrėnai gali dirbti pajėgiau (1,5 megavatų pajėgumu). Taip dirbti gali keletą mėnesių, tačiau ar galės, jei reikės nuolat? Senatvė yra senatvė. Nepamirškim, kad 2009 metais Rusija prognozuoja elektros energijos stygių”.
