Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija sausio 26 d. patvirtino finansavimo sąlygas projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti naujas technologijas perduodant Lietuvos patirtį.
Nuo pirmadienio, sausio 30 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai bus galima teikti paraiškas projektų įgyvendinimui ES Rytų partnerystės valstybėse, pasirašiusiose su ES asociacijos sutartis: Moldovoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Armėnijoje, pasirašiusioje ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, taip pat Uzbekistane.
Kvietimui skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų, o maksimali paramos suma vieno projekto įgyvendinimui gali siekti iki 500 tūkst. eurų.
Finansavimas bus teikiamas klimato švelninimo projektams, padedantiems mažinti kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Paraiškas gali teikti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Galutiniai naudos gavėjai besivystančioje šalyje – juridiniai asmenys, išskyrus užsiimančius ūkine-komercine veikla.
Projekto vykdytojas privalo turėti partnerį (organizaciją, įmonę ar instituciją) besivystančioje šalyje, taip pat bent 30 proc. finansiškai prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
Paraiškos bus vertinamos pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų įgyvendinimo tvarkos apraše nustatytus balus: 40 balų suteikiama didžiausią ŠESD sumažinimą pasiekusiam projektui; 20 balų už nuosavo pareiškėjo indėlį; 18 balų už veiklų ekonomiškumą; 7 balai už patirtį įgyvendinti projektus besivystančiose šalyse; 4 balai – už projekto viešinimą Lietuvoje ir besivystančioje šalyje. 11 balų skiria Aplinkos ministerijos komisija. 4 balai skiriami, jei diegiama technologija ar taikomas sprendinys, gaminys sukurti ar pagaminti Lietuvoje (turi sudaryti didžiąją projekto vertę). Reaguojant į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, šiemet pareiškėjai, kurie įgyvendins Klimato kaitos švelninimo projektus Ukrainoje, galės gauti 7 balus.
Paramą besivystančioms šalims klimato kaitai švelninti Lietuva teikia vykdydama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įsipareigojimus. Nuo 2014 m. Lietuva priėmė sprendimą ne įmokėti lėšas į tarptautinius fondus, o įgyvendinti dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus.
Nuo 2014 m. jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendinti 27 saulės elektrinių projektai Malaizijoje, Moldovoje, Sakartvele, Malyje, Armėnijoje, Nigerijoje, kurių bendra galia siekia 5 MW. Jiems skirta Lietuvos parama sudaro 7,5 mln. eurų, iš jų 5,3 mln. eurų – Klimato kaitos programos lėšos, likusios – Lietuvos įmonių lėšos.
