Klaipėdoje susiklostė kuriozinė situacija. Vienas po kito kylantys daugiaaukščiai namai negali būti pradėti eksploatuoti, nes valstybinės komisijos akto nepasirašo uostamiesčio gaisrininkai.
Nepasirašo todėl, kad Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (KPGT) neturi reikiamos technikos saugumui viršutiniuose jų aukštuose užtikrinti.
Su šia problema jau susidūrė pastato Minijos g. 11 statytojai AB „YIT Kausta”, UAB „Neapolis” savininkai. Tokia pat dalia laukia dar keliolikos baigiamų statyti daugiaaukščių.
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus iniciatyva sušauktame statybos bendrovių atstovų pasitarime KPGT viršininkas Rimantas Stanevičius teigė jau kadais bandęs atkreipti miesto politikų dėmesį į tai, kad imantis statyti daugiau nei devynių aukštų namus būtina pasirūpinti juose gyvensiančių ar dirbsiančių žmonių saugumu.
Tam esą būtina įsigyti specialią techniką – kopėčias-keltuvą, – galinčią pakelti gaisrininkus į 42, o pageidautina – į 50 metrų aukštį. Kartu ji būtų naudojama ir žmonėms iš degančio pastato evakuoti.
„Taryba šiam mūsų pasiūlymui pritarė ir detaliuosius planus patvirtino su sąlyga, kad tokia technika bus įsigyta. Deja, problema iki šiol neišspręsta”, – sakė R. Stanevičius.
Tokia mašina, KPGT vadovo teigimu, kainuoja nuo 2,5 iki 4 mln. litų – nelygu kėlimo aukštis. Kadangi valstybė, sakė R. Stanevičius, pinigų tokiai technikai įsigyti neskiria, prie jos pirkimo bent iš dalies galėtų prisidėti daugiaaukščius namus statantys verslininkai bei Savivaldybė – jie taip pat turį būti suinteresuoti, kad žmonės gyventų saugiai.
Pasak uostamiesčio gaisrininkų vado, būtent tokiu būdu ši problema buvo sprendžiama ir kituose šalies miestuose.
Į pasitarimą sukviesti didesnius nei devynių aukštų pastatus statančių bendrovių atstovai preliminariai sutarė skirti apie 40 proc. sumos, reikalingos priešgaisrinei įrangai įsigyti. Koks bus konkrečios bendrovės indėlis, lems derybos.
Pasak daugiau nei mėnesį negalinčios gauti leidimo pradėti naudoti 16-os aukštų biurų pastatą bendrovės „Neapolis” bendrasavininko Viktoro Gleizerio, geriau išleisti papildomus 100 tūkst. litų nei laukti valstybės malonės ir dar ilgiau užtęsti objekto pridavimą.
Gyvenamųjų namų kvartalą Liepojos gatvėje statančios bendrovės „Pamario troba” atstovas Justinas Svitojus irgi teigė nematąs kitos išeities, tačiau kartu akcentavo, kad šį klausimą reikėjo spręsti kur kas anksčiau ir tam naudoti valstybės lėšas. Dabar, sakė „Pamario trobos” statybos direktorius, bus taip, kad už priešgaisrinės technikos įsigijimą iš tikrųjų teks sumokėti patalpas nuomotis ar butus pirkti ketinantiems klientams.
„Savotiškas reketas”
Darius VILKAS, „YIT Kausta” vystymo direktorius
Dar gruodį valstybinė komisija apžiūrėjo mūsų pastatytą 20 aukštų daugiabutį Minijos gatvėje. Niekas neturėjo jokių pastabų, išskyrus gaisrininkus, kurie nepasirašė, nes neturi tokių aukštų automobilinių kopėčių. Tačiau mes tikrai nesiruošiame jų pirkti. Kiek domėjomės, jų kaina gali siekti apie milijoną eurų. Tvarkingai mokame visus mokesčius, tad kodėl gaisrininkų problemos turėtų būti sprendžiamos mūsų sąskaita? Tai lyg savotiškas reketas. Yra įstatymai, tad kol kas susirašinėjame. Tačiau yra ir kiti keliai – šią problemą jau iškėlėme Lietuvos statybininkų asociacijoje, kreipsimės į Vyriausybę.
„Mūsų tai neliečia”
Gediminas BARTKEVIČIUS, bendrovės „Plienas” generalinis direktorius
Gandrališkių kvartale įrenginėjame autonomines gaisro gesinimo sistemas, nes skirtingai nei kitų daugiaaukščių statybos atvejais, mūsų detaliajame plane nėra numatyta, kad gaisrų gesinimo sprendimus turi užtikrinti Savivaldybė. Investicijos į priešgaisrinę apsaugą visame kvartale sieks net apie 20 milijonų litų. Kiekviename dangoraižio „Pilsotas” yra gaisro gesinimo čiaupai, dūmų ištraukimo sistemos, specialios durys, neleidžiančios sklisti dūmams, taip pat kiekviename bute yra priešgaisriniai davikliai, sujungti su kompiuterine stebėjimo sistema. Tad jei miesto valdžia bandys organizuoti rinkliavą automobilinėms gaisrininkų kopėčioms pirkti, prašyti mūsų dalies kaip ir nebūtų pagrindo.
