Klaipėdos sporto arenos statybų pradžios gali tekti dar ilgai laukti. Miesto valdžia neišmano, iš kur reikės paimti dešimtis milijonų litų. Tačiau abejonių, kad vienas svarbiausių projektų bus įgyvendintas, nebeliko. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui pavesta parengti nutarimą, kuriuo Klaipėdos sporto arena būtų pripažinta nacionalinės svarbos objektu.
„Šis pripažinimas mums itin svarbus. Jis suteiks garantijų, kad, pasikeitus valdžiai, nebus sumažintas statybų finansavimas. Tačiau mūsų netenkina nuostata, įpareigojanti apmokėti pusę projekto kainos”, – po pasitarimo su premjeru Gediminu Kirkilu tikino uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.
Pagal parengtą galimybių studiją sporto arenos statyba kainuotų 108 mln. litų. Tačiau tikslesnius skaičius atskleis šiuo metu rengiamas techninis projektas. Miesto vadovas tikino, kad dėl statybų finansavimo sąlygų teks derėtis dar kartą.
„Diskutuosime, tarsimės, kad išliktų teisingumo principas. Kuo skiriasi Šiauliai ir Kaunas? Jie gauna daugiau paramos savo arenoms. Šiaulių savivaldybės indėlis yra žymiai mažesnis”, – stebėjosi R.Taraškevičius.
Anot jo, 54 mln. miestui būtų per didelė našta. Dar tiek pat būtų skirta iš valstybės biudžeto ir ES fondų.
Šiaulių arenos statyba kainavo daugiau kaip 75 mln. litų. 49 mln. litų gauta iš ES struktūrinių fondų, savivaldybės indėlis – 8,5 mln. litų.
Netrukus turi paaiškėti, kokio dydžio paramą ES skirs daugiau kaip pusantro šimto milijonų litų kainuosiančiai Kauno arenai statyti.
Tikimasi, kad Klaipėdos sporto arena, kurioje vyktų ir pramoginiai renginiai, duris atvers jau 2010 metais.
