Asbesto šalinimo programa merdi: pinigų pakeisti pavojų sveikatai keliančius stogus nėra ir neaišku, ar bus.
Nepaisant to, seniūnijos ir savivaldybės skubina: ši savaitė – paskutinė, kai gyventojai dar gali pateikti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas. Tik ar jos galės kuo nors padėti?
„Esu girdėjęs apie tą programą. Nekelia ji man pasitikėjimo. Nes viskas kol kas – tik pažadai”, – „Lietuvos rytui” sakė praėjusią vasarą namo stogą perdengęs kuršėniškis Donatas Kriščiūnas.
Prieš trisdešimt metų asbestiniu šiferiu dengtas stogas nebuvo prakiuręs, būtų buvę galima nejudinti dar dešimtį metų, bet vyrui neramu dėl artimųjų sveikatos.
„Penkerių metų anūkas po namus laksto. Kitam anūkui dar nėra nė metų. Neramu dėl vaikų sveikatos. Kam rizikuoti?” – aiškino seną šiferį nuo namo stogo nuplėšęs vyriškis.
Laikraščiuose apstu skelbimų: už parduodamą asbestinio šiferio lakštą prašoma 3-4 litų.
D. Kriščiūnas juos atidavė nelaimės ištiktiems žmonėms – sudegusiam stogui perdengti.
„Atsikračiau ir rūpesčio: būčiau turėjęs išvežti šiferį į atliekų aikštelę ir už tai dar sumokėti”, – pasakojo kuršėniškis. Nauja beasbesčio šiferio danga jo namui kainavo 5500 litų.
Ragina pildyti ataskaitas
Tuo tarpu praėjusių metų rugpjūtį vėtros nusiaubtų Sarapiniškių gyventojus kuo skubiau užpildyti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas ragina Varėnos seniūnija.
„Daugumoje tų sodybų liko senu šiferiu dengtų ūkinių pastatų. Stogų būklė labai bloga. Jie lopyte perlopyti senais lakštais”, – sakė Sarapiniškių bendruomenės pirmininkė Milda Balkuvienė.
Vėtros apdraskytus ūkinius pastatus žmonės dangstė tuo, ko dar nebuvo sudaužiusi vėtra.
Ataskaitas turėtų užpildyti ir tie Sarapiniškių gyventojai, kuriuos vėtra aplenkė. Mat dauguma namų šiame kaime – dar sovietmečiu statyti ir asbestiniu šiferiu dengti Alytaus namų kombinato „alytnamiai”.
Ūkinis pastatas – 105 balai, gyvenamasis namas – 85 balai. Tai – tik pora skaičių iš asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos.
Jas turėtų pateikti ir kaimo, ir miesto gyventojai bei viešosios įstaigos – visi asbestiniu šiferiu dengtų pastatų šeimininkai.
Būtina nurodyti asbesto turinčių gaminių kiekį, pavyzdžiui, šiferiu dengto stogo plotą, jo svorį kilogramais arba lakštų skaičių. Taip pat pagal nurodytą balų sistemą įvertinti stogo dangos būklę.
Kokia ji – paaiškėja susumavus balus. Pagal tai, gera būklė ar nepatenkinama, nustatoma, ar stogo dangą reikia šalinti skubiai, ar galima dar palūkėti.
Iniciatyva kėlė painiavą
Žmonės supranta, kad asbestinio šiferio danga – pavojinga. Todėl nenuostabu, kad prieš pusantrų metų daugelis namų savininkų buvo susidomėję paskelbta kompensacijų programa „Asbestui – ne”.
Tik ji buvo vykdoma ne valstybės institucijų, o stogų dangas gaminančios bendrovės „Eternit Baltic” iniciatyva.
Ši įmonė su prekybininkais ir statybininkais buvo sukūrusi kompensacijų sistemą. Ji buvo taikoma senus asbestinio šiferio stogus perdengiant nauja danga.
„Žmonės naudojosi mūsų sistema, bet pasitaikydavo ir nesusipratimų: neretai buvo painiojama privataus verslo iniciatyva atsiradusi programa su valstybine. Tai rodo, kad asbestinio šiferio stogai žmonėms – lyg skaudulys”, – patirtimi dalijosi „Eternit Baltic” rinkodaros specialistas Vytautas Miniotas.
Meistrų paslaugos brangsta
Vėjuota ir lietinga praėjusi vasara tik dar labiau išryškino senų stogų ydas.
Stiprus vėjas lengvai atplėšia seną šiferį. Be to, pastatus pūdo pro skylėtus lakštus nuolat prasiskverbiantis lietaus vanduo.
Bet žmonės, gyvenantys asbestiniu šiferiu dengtuose namuose, dažniausiai neturi tiek pinigų, kad galėtų juos perdengti.
Dengiant stogą dažytais banguotais lakštais, jų kvadratinis metras kainuoja 24-25 litus.
Maždaug 200 kvadratinių metrų ploto stogui perdengti reikėtų apie 5000 litų.
2009-aisiais, per patį sunkmetį, bent atlygis už darbą stogdengiams buvo mažesnis – jis sudarė apie 50 proc. medžiagų kainos. Bet pernai darbai ėmė brangti ir rudenį siekė 60-70 proc. medžiagų kainos.
Daug vargo dėl nieko
Gyventojai nesiskubina keisti stogų dangos. Mat kokia nauda iš tų ataskaitų, jei asbesto šalinimo programai pinigų paprasčiausiai nėra.
Sarapiniškių patirtis rodo, kad perdengti 200 kvadratinių metrų stogą – iškelti naujas gegnes, sukalti grebėstus, apdengti hidroizoliaciniu sluoksniu bei viena pigiausių beasbesčio šiferio dangų (pluoštinio cemento banguotais lakštais), įskaitant atlygį už darbą, kainuotų apie 40 tūkst. litų.
Kol kas tai padaryti įmanoma tik savomis lėšomis. Ar šie darbai bus kompensuoti ir kaip – nenutuokia net programą parengę Aplinkos ministerijos specialistai.
Anksčiau kalbėta, kad kompensacija nebus didelė: ji padengtų nebent seno stogo nuėmimo ir utilizavimo sąnaudas. Dabar ir tokios kalbos nutilo.
Surinkėjai elgiasi, kaip nori
Šiek tiek atkutus ekonomikai ir atsigavus finansavimui, kai kurie žmonės aukoja santaupas, skolinasi iš bankų, kad pakeistų stogo dangą.
Tačiau, suplanavę darbus, jie susiduria su kitu rūpesčiu: Lietuvoje nėra bendros asbestinio šiferio surinkimo sistemos.
Kiek vienu metu galima būtų atvežti asbestinio šiferio į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę, pavyzdžiui, Pasvalyje?
„Iš vieno gyventojo per metus nemokamai priimame tik 300 kilogramų”, – paaiškino ir šią, ir Kupiškio, Rokiškio, dar keletą aikštelių prižiūrinčios bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (ATC) darbuotoja.
O kiek reikėtų mokėti, jei šiferio susikauptų daugiau?
„Nereikėtų, jei daugiau būtų viena kita dešimtimi kilogramų. Bet jei gerokai viršytų normą, mes jo tiesiog nepriimtume”, – darbuotoja.
Utenos regiono ATC didelių ir pavojingų atliekų aikštelėse per metus iš vieno gyventojo nemokamai priima 120 kvadratinių metrų asbestinio šiferio (1,32 tonos), Tauragės regiono ATC – vos 100 kilogramų. O Telšių ATC priimamo šiferio kiekio išvis neriboja.
Vilniuje asbestinį šiferį renka tik bendrovė „Bionovus”. Už toną (tiek sveria apie 100 kvadratinių metrų ploto šiferio danga) tektų sumokėti 30 litų.
Taisyklės dar nepatvirtintos
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigia, kad asbestinių gaminių šalinimo programa bus parengta tik po priminės inventorizacijos.
„Dabar svarbiausia – surinkti ir įvertinti pirminės asbesto turinčių gaminių inventorizacijos duomenis. Tą padarius, bus patvirtintos taisyklės, pagal kurias turėtų būti teikiama valstybės parama investiciniams asbestinių gaminių šalinimo projektams. Patvirtinus šias taisykles ir užsitikrinus finansavimą, valstybės parama būtų teikiama už asbestinio šiferio bei kitų asbesto turinčių gaminių pašalinimą iš gyvenamųjų namų, ūkinių, viešojo naudojimo pastatų.
Taisyklės turėtų nustatyti ir galimos paramos dydį, ir paramos teikimo tvarką.
Ataskaitos apie asbesto turinčius gaminius ir pastatus seniūnijai ar savivaldybei turi būti pateiktos iki 2011-ųjų sausio 31 d. Savivaldybės sudarys asbesto turinčių gaminių sąrašus ir iki kovo 31 d. turės juos pateikti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai.
Už pastato priežiūrą atsako savininkai. Ir anksčiau, ir dabar savo lėšomis jie gali seną dangą pakeisti nauja.”, – sako R. Radavičienė.
Reikia užkasti į žemę
Apie 70 proc. individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje, taip pat kaimo vaikų ugdymo ir net sveikatos priežiūros įstaigų yra dengta asbestiniu šiferiu.
Asbestas – geras šilumos bei elektros izoliatorius. Bet, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, jis gali sukelti bronchų, plaučių, kiek rečiau – skrandžio ir žarnyno vėžį.
Asbestcemenčio gaminiuose asbesto plaušeliai atitrūksta nuo pagrindo ir patenka į aplinką vykdant remonto ar griovimo darbus. Tas pats nutinka, kai dėl atmosferos poveikio vyksta asbesto turinčių gaminių erozija.
Vienintelis asbesto gaminių utilizavimo būdas – užkasti juos į žemę.
