Kauno miesto savivaldybės užsakymu statomo socialinio būsto statyba Šančiuose, Sodų gatvėje, vis dar sustabdyta nežinant, kaip atsikratyti sovietinio „palikimo”. Kauno miesto ekstremalių situacijų valdymo centro veiklos koordinavimo grupė dar nenusprendė, kaip išvalyti kenksmingus chemikalus iš šios statybvietės. Jos teritorijoje prieš keliolika metų šeimininkavo sovietų kariuomenės cheminio dalinio kariškiai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius dar negali patvirtinti, kad užterštą gruntą pavyks išvalyti Lietuvoje, neišvežant į Vokietiją, kur paprastai atliekami tokie darbai.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko teigimu, nestiprių chloruotų junginių, kokie aptikti Sodų gatvėje, neutralizuoti ir sunaikinti Lietuvoje nėra galimybių. Jie neutralizuojami deginant, temperatūrai pasiekus apie 2000 laipsnių Celsijaus.
Pesticidais Lietuva atsikratė irgi tik tada, kai juos naikinti vežė į kitas Europos valstybes, vienos tonos sunaikinimas kainavo apie 7 tūkst. litų.
Statybvietėje teks iškasti daugiau nei 5500 tonų užteršto grunto. Vienos tonos tokio grunto iškasimas, pakrovimas į specialią tarą, jos transportavimas į Vokietiją, Civilinės saugos tarnybos vadovo J. Griškevičiaus žiniomis, kainuotų apie 400-600 eurų.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius įsitikinęs, kad „socialinio būsto statybos teritorijoje atrasto pavojingo žininio likvidavimas turėtų būti ne vien miesto savivaldybės reikalas. Tuo privalu pasirūpinti ir Vyriausybei su Aplinkos apsaugos ministerija priešakyje”.
Kol kas Kauno miesto savivaldybė iš administracijos direktoriaus rezervo fondo paskyrė 6400 litų grunto tyrimams apmokėti. Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos žemdirbystės instituto agrocheminių tyrimų centro specialistai tiria, kaip būtų galima pigiau neutralizuoti pavojingus chemikalus vietoje, neišvežant jų su gruntu už Lietuvos ribų.