Apsukrūs verteivos sukūrė ir beveik įgyvendino planą, kaip už mažiau nei 10 tūkst. Lt perimti prestižinėje Vilniaus vietoje – Žvėryne – esančią, Lietuvos invalidų draugijos valdomą bendrovę „Puntukas” ir jai šimtui metų išnuomotą 1,2 ha sklypą – 10 mln. Lt vertės turtą.
Valstybė šiame scenarijuje vaidina pagrindinį vaidmenį. Pirmiausia tai – Valstybės turto fondas (VTF), po 13 metų susigriebęs, kad „Puntukas” turi priklausyti valstybei, o ne invalidams. Po to –Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, parašiusi ieškinius teismui. O dabar – įvairių teismų teisėjai, nagrinėjantys teismus užplūdusius ieškinius.
Epizoduose sukasi dešimtys teismo pasiuntinių, po visą Vilnių vežiojančių šūsnis šaukimų į teismą, ir devyniasdešimt smulkiųjų akcininkų, privalančių atvykti į teismus. Šio vaidinimo svarbiausi dalyviai ir autoriai tuo metu ramiai sėdi žiūrovų salėje ir stebi, kaip šauniai valstybės institucijos didina keletui akcininkų naudingą suirutę, kurios pagrindinis tikslas – perimti „Puntuko” kontrolę.
Projektavimo ir konstravimo biuras „Puntukas”, okupacijos metais rengęs projektus visai Sovietų Sąjungai, nepriklausomybės metais liko be užsakymų. Privatizuojant įmonę buvo parduota tik 40 proc. akcijų, jas įsigijo tuometiniai įmonės darbuotojai.
Matydama, kad privatizuoti įmonės nepavyksta, Vyriausybė 1992 metų liepos 14 dienos potvarkiu nusprendė suteikti Lietuvos invalidams reikiamą paramą, aprūpinti juos kompensacine technika, todėl „Puntuko” steigėjo funkcijas pavedė Lietuvos invalidų draugijai.
Draugija perėmė steigėjo funkcijas ir įmonės turtą, o 1994 metais visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė įstatus, kuriuose nurodyta, kad bendrovė yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė.
Joje pradėta gaminti įranga neįgaliesiems – įvairių tipų vežimėliai, keltuvai, medicininiai baldai.
Padėtis pradėjo keistis, kai 2006 metų birželį įsteigti „Žvėryno įrengimai”, įsikūrę sostinės Smolensko g. 10, pradėjo supirkinėti smulkiųjų „Puntuko” akcininkų akcijas. Per metus įmonė tapo antrąją pagal skaičių akcininke.
„Žvėryno įrengimų” pirmasis direktorius, galimai ir steigėjas, buvo Adomas Kanopka, nekilnojamojo turto bendrovės „ŽIA valda” departamento vadovas.
„Žvėryno įrenginiai” 2007 metų liepą pasiūlė sušaukti „Puntuko” akcininkų susirinkimą, kurio vienas iš klausimų – įmonės įstatinio kapitalo padidinimas nuo 2,58 mln. iki 15 mln. Lt.
Tačiau apie 250 tūkst. Lietuvos invalidų draugijos, „Žvėryno įrenginių” ir smulkiųjų akcininkų akcijų buvo areštuotos 2007 metų birželio ir liepos mėnesiais dėl Vilniaus miesto prokuratūros ieškinio Lietuvos invalidų draugijai.
Visgi susirinkimui pirmininkavęs advokatas Giedrius Kolesnikovas, „Žvėryno įrengimų” atstovas, pareiškė, kad ne visos akcijos areštuotos – bendrovė „Novitum” turi 217 „Puntuko” akcijų.
G. Kolesnikovui pasiūlius – „Novitum” savo 217 akcijų, įsigytų 2007 metų birželio 21 dieną (kitą dieną po „Novitum” įsteigimo) už mažiau nei 6 tūkst. Lt – buvo balsuota už įstatinio kapitalo padidinimą.
Seniesiems ir didiesiems akcininkams galimybę dalyvauti priimant sprendimą atėmė akcijų areštas, įvykęs po prokuratūros ieškinio dėl neva neteisėtai Lietuvos invalidų draugijos valdomų akcijų, kurios turi priklausyti valstybei. Valstybei, o tiksliau Valstybės turto fondui, akis dėl Lietuvos invalidų draugijos neva neteisėtai valdomų „Puntuko” akcijų atvėrė Smolensko g. 10 a įsikūrusi „Audito sprendimai”, atlikusi įmonės auditą.
Įmonė „Finnhill”, įsikūrusi tame pačiame pastate, kaip ir „ŽIA valda” Smolensko g. 10 a, interneto tinklalapyje skelbia parengusi „Puntuko” veiklos įvertinimą.
Po šių auditų ir įvertinimų buvęs „Puntuko” direktorius Artūras Andrius Terbetas, konfliktavęs su Invalidų draugija, kreipėsi į VTF, kad Lietuvos invalidų draugija neteisėtai valdo valstybei priklausančias akcijas.
VTF kreipėsi į prokuratūrą, o ši į teismą. Rasta prieštaravimų tarp 1992 metais galiojusių įstatymų ir Vyriausybės potvarkio, kuriuo Lietuvos invalidų draugija buvo paskirta „Puntuko” steigėja. Vyriausybė neva negalėjo perduoti „Puntuko” akcijų draugijos nuosavybėn, bet galėjo perduoti jas valdyti patikėjimo teise.
Gavęs prokuratūros ieškinį, teismas areštavo Lietuvos invalidų draugijos ir kitų akcininkų akcijas. Visų, išskyrus 217 „Novitum” akcijų, kurios ir priėmė sprendimą.
Valstybė, neva susirūpinusi savo turtu, trylika metų tarnavusiu krašto neįgaliesiems, neišgrobstytu, neperduotu privačiam verslui, jį beveik prarado, leidusi mažumai akcininkų priimti esminį sprendimą dėl akcijų emisijos.
Nepaisant teismų ir akcijų areštų Registrų centras 2008 metų vasario 6 dieną įregistravo naujus įstatus ir naują įstatinį kapitalą.
Lietuvos invalidų draugijos pirmininkė Zita Valaitytė, matydama, kaip fizinę negalią turintiems žmonėms tarnavusi nuosavybė pereina į privataus kapitalo rankas, kreipėsi į visas valstybines institucijas, padedančias neįgaliesiems. Tačiau palaikymo, pagalbos nesulaukė.
„Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus”, – pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Draugijai nepasiūlyta net teisininko pagalba. O teismai vyksta nuolat ir mokėti samdomam advokatui draugijai – nepakeliama našta.
