Ignalinos AE uždarymas šių metų pabaigoje gali būti stimulas modernizuoti Lietuvos energetiką ir visą ekonomiką.
Taip teigia Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA K. Sadauskas sakė, jog Lietuvai būtų naudinga pasekti Švedijos, kuri jau apsisprendė panaikinti priklausomybę nuo dujų, pavyzdžiu. Modernias technologijas pasirinko ir danai. Šios valstybės daug investavo į alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo, geoterminė energija ar biomasė, taip pat skyrė daug lėšų taupymui.
„Dabar pats metas žengti šia linkme. Tam yra „europinių pinigų”, palankiai žiūri bankai ir verslas. Tai būtų garantuota sėkmė”, – sakė K. Sadauskas.
Europos Komisijos atstovybės vadovas atkreipė dėmesį, kad daug alternatyvių energijos šaltinių dar neišnaudojama, o pastaruoju metu atpigęs iškastinis kuras ateityje vis tiek brangs.
„IAE uždarymas suteikia galimybę pagaliau modernizuotis”, – sakė K. Sadauskas.
Energijos taupymas bei atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programoje yra įvardijamos prioritetinėmis sritimis. Ministrų kabinetas įsipareigojo siekti Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 tūkst. daugiabučių pastatų.
Taip pat žadama vykdyti miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios įgyvendinimas užtikrins pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse jėgainėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc.
Vis dėlto Lietuvos vadovai nuogąstauja, kad uždarius IAE bent jau trumpuoju laikotarpiu Lietuvai kils pavojus dėl priklausomybės nuo vienintelio energijos tiekėjo – Rusijos. Energetinio saugumo problemoms spręsti sudarytai komisijai vadovavęs Aleksandras Abišala gruodžio pabaigoje net užsiminė, kad ateityje gali tekti riboti elektros energijos vartojimą.
K. Sadauskas pripažino, kad visiška priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo nėra gerai, tačiau sakė nemanąs, kad Maskva galėtų nutraukti dujų tiekimą. Be to, ir tokiu kraštutiniu atveju Lietuva esą turėtų galimybių apsirūpinti būtina energija.
Siekiant spręsti energetinio saugumo problemas taip pat yra ruošiamas Baltijos jungčių planas, kuriame numatytos elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją.
Nors tikimasi, kad konkretūs sprendimai dėl Baltijos ir Švedijos jungties bus priimti kitų metų antroje pusėje, K. Sadauskas pažymėjo, kad greitesniam projekto įgyvendinimui trukdo ne tik Lietuvos ir Latvijos nesutarimai, bet ir tai, jog iki šiol neveikia bendros rinkos principas.
„Svarbiausia, kad veiktų bendra rinka. Ten, kur veikia rinka, yra investicijos, konkurencija, o tai mažina kainą. Būtina užtikrinti, kad būtų sudaryta galimybė prisijungti prie energijos perdavimo tinklų”, – sakė K. Sadauskas.
Prie elektros tiltų tiesimo finansavimo žada prisidėti ir ES. Energetikos projektams ir plačiajuosčiam internetui yra numatyti 5 mlrd. eurų. Tačiau ne visi energetikai atiteksiantys pinigai bus skirti elektros jungtims – taip pat bus atskirtos lėšos modernioms technologijoms, pavyzdžiui, CO2 „sugavimo” projektams, investicijoms į „protingus miestus”, kuriuose bus reformuojama tam tikra sritis, pavyzdžiui, transportas, siekiant padidinti energijos naudojimo efektyvumą.
