Pirmadienį Seimas ketina priimti kelis kartus atidėtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurios turėtų paskatinti gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybas. Jas parengęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas siūlo kai kuriais atvejais atsisakyti detaliųjų planų rengimo.
Pagal jo pateiktas įstatymo pataisas, „detalieji planai nerengiami, jeigu atitinkamų objektų statyba numatyta tos teritorijos bendrojo plano funkciniame zonavime, taip pat keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybai, kai nėra patvirtinto gyvenamosios vietovės iki 3 tūkst. gyventojų bendrojo plano”.
Anot B. Bradausko, pagal galiojančius įstatymus, norint įveikti visas žemės paskirties pakeitimo procedūras, parengti detalųjį planą reikia iki 1,5 metų. Todėl, jo nuomone, būtina atsisakyti biurokratinių kliūčių, dėl kurių gaištamas laikas, pakyla būsto ir kitų objektų kaina.
B. Bradausko teigimu, su didele problema susiduria ir maži miesteliai, nes biurokratiniai saitai jiems trukdo plėstis. Todėl Teritorijų planavimo įstatyme jis siūlo įteisinti, kad vietovėse, kur yra iki 3 tūkst. gyventojų ir nėra parengto bendrojo plano, formuojant žemės sklypą gyvenamojo namo statybai nereikėtų rengti detalaus plano.
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, norint pasistatyti gyvenamąjį namą nedidelėje gyvenvietėje privaloma rengti detalųjį planą ir tais atvejais, kai nėra patvirtinto teritorijos bendrojo plano.
„Gyventojai verčiami rengti iš esmės nereikalingą teritorijų planavimo dokumentą, nesusietą su jokiu kitu teritorijos planavimo dokumentu. Tai užtrunka iki 1,5 metų ir nereikalingai gaištamas laikas. Kada nėra bendrojo plano, detalusis planas iš viso neturėtų būti rengiamas, nes nėra prie ko „pririšti” nei komunikacijų, nei tinklų”, – mano B. Bradauskas.
