Vakar rytą su Nyderlandų vėliava plaukiojantis gruntovežis „Heron” uoste prapylė dyzelinio kuro. Teršalai giliau į akvatoriją nepateko, buvo lokalizuoti ir rinkti.
7.30 val. prie 118 krantinės, kuria naudojasi AB „Klaipėdos hidrotechnika”, stovinčiame gruntovežyje „Heron” pilant kurą iš vieno tanko į kitą, jo šiek tiek nutekėjo į marių vandenį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininko Arvydo Narmonto teigimu, pranešimas apie teršalus gautas 8.30 val. Ko gero, laivo įgula savo jėgomis bandė juos likviduoti.
Nyderlandų laivo, kuris išplukdo uosto akvatorijos gilinimo metu iškastą gruntą, kapitonas nurodo, kad išpilta apie 300 litrų dyzelino. A. Narmontas linkęs manyti, kad jo išlieta gerokai daugiau.
Anot jo, pirmiausia reikėjo sustabdyti dyzelino sklidimą gilyn į akvatoriją, tad buvo pastatytos boninės užtvaros. Viršininko žodžiais, situacija buvo „idealiai palanki”, mat vakaris vėjas atnešė dyzeliną į šalia „Klaipėdos hidrotechnikos” įsikūrusią Uosto direkcijos laivyno bazę, kurioje yra visos taršos likvidavimo priemonės, ir prispaudė prie krantinės.
Jūrų uosto policijos kateris „Audra” ir direkcijos narų pontonas, buvę įlankoje, į kurią plūdo išlietas dyzelinas, buvo greitai patraukti, kad nebūtų ištepti jų korpusai. 10.30 val. pradėti teršalų rinkimo darbai.
Kadangi Uosto direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu (KKKT), išpiltą dyzeliną prie krantinės, kur stovėjo „Heron”, rinkti buvo atsiųstas šios bendrovės laivas „Sanitaras”, siurbiantis teršalus kartu su vandeniu.
Laivyno bazėje prie krantinės dyzelinas buvo renkamas šepetinių skimeriu, kuris siurbė jį gryną, be vandens. Valymo darbus atliko Uosto direkcijos Naftos surinkimo ir povandeninių darbų skyriaus darbininkai. Surinkti teršalai buvo pilami į talpyklą, iš kurios į valymo įrenginius juos turėjo išgabenti KKKT laivas „Flora”.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūrų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Raimondas Šatkauskas patikino, kad laivas teršėjas nustatytas. Vakar buvo matuojama, skaičiuojami patirti nuostoliai, tad kokia bus konkreti bauda, viršininkas dar negalėjo pasakyti.
R. Šatkausko teigimu, paprastai baudos už panašaus pobūdžio teršimą būna nuo kelių šimtų litų iki keliasdešimties tūkstančių.
Kadangi po valymo darbų reikės nuplauti ir bonas, ir įrangą, ir krantines, atlikti nemažai kitų darbų, manoma, kad likviduodama taršą Uosto direkcija patirs mažiausiai 80 tūkst. Lt nuostolių.
Šiemet tai pirmas toks atvejis uoste. Uosto direkcijos atstovų teigimu, pernai didesnės taršos atvejų uoste iš viso nebuvo.
