Kai kurios greituosius kreditus teikiančios bendrovės sugeba įsiūlyti labai brangias paslaugas
Šiandien pasiskolinti pinigų itin paprasta. Mėnesio gale ar prieš atostogas pristigus kelių šimtų ar kelių tūkstančių litų tereikia nueiti į artimiausią pašto skyrių, internete užpildyti prašymą arba paprasčiausiai išsiųsti SMS žinutę kreditus teikiančiai bendrovei. Po 15 minučių sąskaitoje atsiras norima suma. Tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad greitųjų paskolų palūkanos milžiniškos, o sutartyse knibždėte knibžda spąstų vartotojams.
Verta apskaičiuoti ir klausinėti
Tarkime, nusprendėte pasiskolinti 5 tūkst. litų metams. Nelygu kreditą teikianti bendrovė, kas mėnesį teks mokėti maždaug po 493–630 litų, o iš viso po metų reikės grąžinti nuo 5900 iki 7500 litų. Pasiskolinus tokią pačią sumą maksimaliam 10 metų laikotarpiui, grąžinti reikės beveik 18 tūkst. litų.
Taigi nusprendus skolintis greitai ir pigiai reikia įvertinti ne tik tai, ar greitai pinigai atsidurs piniginėje, bet ir daug kitų aplinkybių. Ypač vertėtų išsiaiškinti, koks palūkanų dydis ir kredito grąžinimo norma, kitaip tariant, kiek kainuos paskola sudėjus administravimo, sutarties sudarymo ir kitus mokesčius bei palūkanas.
Tiesa, tai išsiaiškinti ne taip paprasta, mat daugelis greituosius arba momentinius kreditus (paskolos, neviršijančios 600 litų sumos, gaunamos be jokių dokumentų) teikiančių bendrovių nei savo interneto tinklalapiuose, nei sutartyse tikrosios paskolos kainos nenurodo, nors to reikalauja įstatymas. Neretai nenurodomos ir palūkanos, tik mėnesio įmokos dydis ir galutinė suma, kurią reikės grąžinti. Mažas momentines paskolas dalijančioms bendrovėms dar lengviau, mat jei skolinama suma yra mažesnė nei tūkstantis litų, pagal įstatymus tai nėra vartojimo paskola ir nurodyti jos grąžinimo normos nebūtina.
Konkurentai pyksta
Kai kurios įmonės ir bankai pradėjo piktintis konkurentais, kurie pažeidžia įstatymus.
„Labai svarbu, kad bendrovės nurodytų metines kredito grąžinimo normas, nes tie dydžiai leidžia žmonėms palyginti paslaugų kainas – matomi ir visi mokesčiai, ir palūkanos, ir galutinė kredito kaina. Šis dydis yra kintamas ir priklauso nuo konkrečios sumos, dėl to jį pasakyti galime tik sužinoję, kokią sumą nori pasiskolinti vartotojas. Bet kitos bendrovės net bendrose sutarties sąlygose nėra nurodžiusios tokios sąvokos”, – sakė paslaugą „Kreditas 123” teikiančios bendrovės „General financing” Rinkodaros departamento direktorius Nerijus Mačiulis.
Paslaugą „Credit 24” teikianti bendrovė „Mobile Credit Baltic” apskritai netaiko palūkanų normos. Pasiteiravus, kokia ji būtų pasiskolinus 5 tūkst. litų metams, bendrovės konsultantė net sutriko ir pasakė tik galutinę sumą, kurią teks sumokėti klientui.
Gelbėjimosi ratas ar kilpa?
Greitieji kreditai – alternatyva žmonėms, kurie įsikūrę toli nuo banko skyrių ir nesinaudoja elek-troninės bankininkystės paslaugomis. Arba tiems, kurie gyvena iš pensijos ar pašalpos, vos už kelis šimtus litų per mėnesį. Bankai pensininkams kredito greičiausiai neduos, bet greitąsias paskolas dalijančios bendrovės priims juos išskėstomis rankomis.
Greitųjų kreditų grąžinimo sąlygos gana lanksčios, pasiskolintą tūkstantį kitą galima grąžinti kad ir po 10 metų, mokant po 20 litų kas mėnesį. Be to, paskolas teikiančios bendrovės nereikalauja tiek daug dokumentų, o visos procedūros sutvarkomos kur kas greičiau nei bankuose – maždaug per 15–20 minučių. Tai vilioja nemažai žmonių.
„Lietuvoje dirbame tik keletą mėnesių, tačiau klientų jau turime gana nemažai ir esame patenkinti”, – kalbėjo Estijos bendrovės „Balti Investeeringute Grupi Pank AS” valdomo „Big banko” Lietuvos filialo vadovas Maksimas Melamedas.
„Big banko” paskolų metinės palūkanos – vienos didžiausių šalyje. Imant paskolą be laiduotojų, jos vidutiniškai siekia apie 25–36 proc. ir yra daugiau kaip du kartus didesnės nei kituose šalies bankuose. Šiuo metu vartojimo paskolos litais bankuose teikiamos maždaug su 9–14 proc. metinėmis palūkanomis, o greitųjų kreditų palūkanos siekia net 16–45 proc.
Tačiau paklaustas, ar tokios didžiulės palūkanos klientų neatgraso, M.Melamedas patikino, kad ne.
„Mūsų sąlygos labai lanksčios. Jums tereikia uždirbti 400 litų per mėnesį, ir suteiksime paskolą, o ją grąžinti galėsite per 10 metų. Sutinku, palūkanos didelės, bet net 400 litų uždirbančiam žmogui turbūt nebus sunku mokėti po 20 litų per mėnesį”, – savo poziciją gynė banko vadovas.
Sutartys naudingos tik skolintojams
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) ir finansų specialistai pataria prieš skolinantis gerai apgalvoti, įsigilinti į sąlygas ir perskaityti sutartį, pasirašomą su kreditą teikiančia bendrove. Mat jose klientams dažnai nenumatyta jokių teisių, tik prievolės. Užtat pačios bendrovės teisių sau nepagailėjo.
Pavyzdžiui, Estijos bendrovės „Balti Investeeringute Grupi Pank AS” valdomo „Big banko” sutartyje nurodoma, kad „bankas turi teisę vienašališkai pakeisti bendrąsias banko sąlygas, bendrąsias sutarties sąlygas ir kainoraštį”. Jei klientas nesutinka, kad sąlygos būtų vienašališkai pakeistos, jis turi teisę nutraukti sutartį, tačiau tokiu atveju prieš įsigaliojant pokyčiams jam teks sumokėti visą pasiskolintą sumą ir palūkanas. Bankas tai pat „turi teisę vienašališkai keisti palūkanų dydį ir jų apskaičiavimo tvarką”. Taigi gali būti, kad paėmus paskolą su 36 proc. metine palūkanų norma ją grąžinti reikės, tarkime, su 50 proc. dydžio palūkanomis. Tiesa, jei šie dalykai nurodyti sutartyje, juos galima keisti tik abiejų šalių susitarimu.
Ne ką geresnės ir kitų greitąsias paskolas teikiančių bendrovių sutartys.
Nepastebėti neliko
Dauguma greitųjų kreditų bendrovių netiesiogiai apgaudinėja klientus ir naudojasi jų nepatyrimu. Tai patvirtino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, metų pradžioje atlikusi sutarčių analizę.
Daugiausia skylių inspektoriai rado jau minėtų bendrovių „Balti Investeeringute Grupi Pank AS” filialo „Big bank”, „General financing” teikiamos paslaugos „Kreditas 123”, bendrovės „Moment Credit” bei „Mobile Credit Baltic” paslaugos „Credit 24” sutartyse.
Nustatyta, kad tam tikros vartojimo kredito sutarčių sąlygos yra nesąžiningos ar pažeidžia vartotojų ekonominius interesus.
„Bendrovės vartojimo kredito sutartyse yra numačiusios neproporcingai didelę vartotojo sutartinę atsakomybę nevykdantiems įsipareigojimų, o pačių bendrovių atsakomybė beveik nenumatyta. Be to, vartojimo kredito sutartyse įtvirtintos nuostatos, leidžiančios bendrovėms net ir nesant pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Vartotojo ekonominiai interesai taip pat pažeidžiami neteisingai skaičiuojant netesybas”, – greituosius kreditus teikiančių bendrovių nuodėmes vardijo VVTAT atstovas spaudai Vitas Ūsas.
Gresia teismas
Sutartyse nenumatyta ir bendrovių pareiga grąžinti permoką vartotojui: kai kurios bendrovės nurodė, kad permoka bus perkeliama į naują kliento sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurios gali niekada ir nebūti.
„Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatais, teikiant vartojimo kreditą būtina nurodyti metinę kredito kainos normą ir pateikti jos skaičiavimo pavyzdį, tačiau bendrovės tokios informacijos taip pat nesuteikdavo. Kredito kainos metinę normą sudaro ne tik palūkanos, bet ir visi kiti bendrovės taikomi mokesčiai. Tai tikrų tikriausia apgaulė, nes vartotojas negali tiksliai palyginti bendrovių teikiamų paslaugų ir jų kainų”, – kalbėjo VVTAT atstovas.
Tarnyba kol kas tik susirašinėja su minėtomis bendrovėmis. Kai kurios jų jau suskubo taisyti sutartis, kitos dar delsia. Jeigu jos nesutiks keisti nesąžiningų vartojimo kredito sutarčių sąlygų, VVTAT žada kreiptis į teismą.
Dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių veiklos tarnyba yra gavusi ir skundų. Viena moteris skundėsi, kad bendrovė nesuteikė jai informacijos apie grąžintiną skolą ir norėjo taikyti mokestį už grąžintinos skolos pažymą.
