Prezidentas Valdas Adamkus vakar pasirašė prieštaringai vertinamas Atominės elektrinės (AE) įstatymo pataisas, kurios atveria kelią nacionalinio investuotojo LEO LT sukūrimui.
Tačiau šio įstatymo priešininkai nežada kapituliuoti ir inicijuoja parašų rinkimą parlamente, kad pastarasis kreiptųsi į Kontitucinį Teismą dėl šio teisės akto atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
Pateikė užduočių
Pasirašęs AE įstatymą šalies vadovas teigė, kad jo veto būtų neleidęs laiku įgyvendinti svarbių energetikos projektų. V. Adamkus vakar išsiuntė laišką premjerui Gediminui Kirkilui ir įpareigojo Vyriausybę peržiūrėti esamas sutartis, kuriomis būtų sustiprintas valstybės interesų gynimas ir priežiūros mechanizmai bei ribojamas LEO LT pelno paskirstymas.
Laiške prezidentas nurodė, kad naujos atominės elektrinės statybos ir elektros perdavimo jungčių į Lenkiją bei Švediją tiesimo projektai turi būti prioritetiniai LEO LT akcininkų uždaviniai, kurių įgyvendinimui turėtų būti sutelkti visi būtini organizaciniai ir finansiniai resursai.
Vyriausybė, anot prezidento, taip pat turi užtikrinti, kad LEO LT steigimo dokumentuose būtų įtvirtinta, jog akcininkų sutarties nuostatos neriboja valstybės teisės savo nuožiūra reguliuoti šalies energetikos ūkio ir priimti su tuo susijusius teisės aktus. V. Adamkaus nuomone, valstybei negali kilti jokia atsakomybė bei negali rastis pareiga subsidijuoti ar kitaip užtikrinti LEO LT ar strateginių elektros energetikos projektų finansavimą.
Tokie prezidento įpareigojimai iš esmės reiškia, kad Vyriausybė ir bendrovė „NDX energija” vėl turės sėsti prie derybų stalo. G. Kirkilo teigimu, jei dar galima ką nors pagerinti, tas ir bus padaryta.
„Be abejo, turės būti atsižvelgta į prezidento pateiktas rekomendacijas. Ūkio ministrui Vytui Navickui yra pavesta su „NDX energija” atstovais suderinti atitinkamus sprendimus dėl prezidento pasiūlymų realizavimo bei parengti galutinius sandorių tekstus ir pateikti juos Vyriausybei tvirtinti”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Po prezidento nurodymų pirmųjų veiksmų premjeras suskubo imtis jau vakar. Jis nutarė siūlyti Vyriausybei įsteigti LEO LT priežiūros komitetą. Jis kontroliuotų ir koordinuotų valstybės interesų bendrovėje atstovavimą ir teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl šios veiklos tobulinimo. Į komitetą bus siūlomi Valstybės saugumo departamento, Valstybės kontrolės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei kitų institucijų atstovai.
LEO LT bendrovės stebėtojų taryboje valstybė turės mažiausiai 7 iš 11 vietų, į kurias, anot premjero, galima paskirti žinomas visuomenėje asmenybes, mokslininkus, strateginį požiūrį į šalies energetinį saugumą turinčius asmenis.
Verslininkai neprieštarauja
„NDX energija” valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius vakar tvirtino neprieštaraująs prezidento siūlomiems patikslinimams dėl AE įstatymo ir dabar ketina pagalvoti, kaip veikti toliau.
„Pirmiausia reikia prisėsti ir gerai gerai pagalvoti. Apie viską. Nes laukia didelis ir sunkus kelias. Tai ir susidėliosime tuos takelius”, – sakė Ž. Marcinkevičius.
Jis sako neprieštarausiąs, jei Vyriausybė sumanys patikslinti, jog svarbiausias LEO LT uždavinys – jėgainė ir elektros jungtys. Dabar įstatyme pirmasis įrašytas pelno siekimas įmonės akcininkams.
„Mes visada aiškiai pasisakėme už naują atominę elektrinę ir už kuo greitesnį tiltų pastatymą bei elektros energetikos sektoriaus integraciją į ES sistemas. Galima viską sudėti dar tiksliau”, – sakė Ž. Marcinkevičius.
Bandys pasiekti teismą
Tuo metu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija vakar paskelbė rinksianti parlamentarų parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar AE įstatyme įtvirtinta išskirtinė „NDX energija” teisė investuoti kuriant nacionalinį investuotoją atitinka Konstituciją.
Liberalai įsitikinę, kad Vyriausybė, be konkurso pasirinkusi privatų investuotoją pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės principą.
Kreipimosi į Konstitucinį Teismą mintį palaiko ir Liberalų ir centro sąjunga. Šios partijos pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas mano, kad kreipimasis gali būti parengtas jau kovo pradžioje.
„Atneš naudą visuomenei”
Premjeras Gediminas KIRKILAS:
„Neabejoju, kad tai svari investicija į visų Lietuvos žmonių ateitį. Tai sprendimas, kuris atneš visuomenei naudą ir sustiprins pasitikėjimą mūsų valstybe. Tik tam reikia šiek tiek laiko. Mes dirbsime, kad šio laiko reikėtų nedaug, kad priimti sprendimai duotų teigiamus rezultatus kuo greičiau.”
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimasis į Lietuvos žmones
„Brangūs Lietuvos žmonės, priėmiau sprendimą, kuris turės didelės įtakos Lietuvos nepriklausomybei, jos žmonių ateičiai. Ieškodamas atsakymo, pasirašyti ar vetuoti Seimo priimtą ir daug aistrų visuomenėje sukėlusį įstatymą dėl atominės elektrinės statybos, įsiklausiau į daugelio nuomones, kad galėčiau atlikti man patikėtą pareigą.
Apie būtinybę Lietuvai išlikti branduolinės energetikos valstybe ir statyti naują modernią elektrinę kalbėjau dar 2002 metų vasarą, kai vyko derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Sutikome su sąlyga – uždaryti saugią, tačiau pagal pasenusias technologijas pastatytą jėgainę.
Laikas prabėgo greitai, ir atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje. Elektrinė ruošiasi stabdyti paskutinį reaktorių – iki 2009 metų pabaigos jis turi būti uždarytas. Lietuva, neturinti elektros jungčių su Vakarais, tampa priklausoma nuo vienintelio šaltinio Rytuose. Pradėjome derybas dėl elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją. Lenkija sutarčių pasirašymą sieja su nauja jėgaine Lietuvoje. Tuos pačius lūkesčius yra išsakiusios ir potencialios partnerės elektrinės statyboje – Latvija ir Estija, kurios taip pat tikisi papildyti augančios energijos poreikius. Taigi Lietuva turi pastatyti vis žadamą naują atominę jėgainę.
Kartu su įvairių sričių specialistais – valstybinių priežiūros ir kontrolės institucijų atstovais, nepriklausomais finansų ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarėme ir išnagrinėjome šio įstatymo keliamas rizikas ir grėsmes bei galimybes jas suvaldyti.
Projekte dalyvaujančio privataus verslo – „NDX energija” atstovas man viešai patvirtino apie įsipareigojimą dalyvauti jėgainės statyboje ir garantuoti Lietuvos energetinę integraciją su Vakarų Europa.
Ieškojau priimtiniausio sprendimo, nes vargu, ar šioje situacijoje galima rasti geriausią. Jeigu būtų priimtas ir dabar galiotų politinių partijų finansavimo rinkimuose įstatymas, kažin, ar šiandien būtume stebėję tokią partijų priešpriešą balsavimo Seime metu. Kol juridiniai asmenys galės finansuoti politines partijas, niekada nebūsime tikri, ar sprendimai priimami visuomenės ir valstybės ar oligarchų naudai.
Pasirašius įstatymą, stipri valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė įsipareigoja statyti elektros tiltus į Vakarus ir vykdyti Lietuvos pažadą užsienio partneriams – statyti jėgainę. Tačiau Lietuvos visuomenei liks įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo, dėl neparengtų naujos elektrinės efektyvumo studijų, valstybės interesų atstovavimo.
Vetavus šį įstatymą, liktų galioti ankstesnysis, dar vasarą didele Seimo balsų dauguma priimtas įstatymas, kuris teisininkų ir ekonomistų nuomone yra prastesnis už dabartinį.
Mūsų partnerės Baltijos šalys ir Lenkija tai galėtų suprasti kaip signalą, kad statybų reikalas atidedamas ilgam. Kartu nutolintume mūsų strateginį tikslą – energetikos tinklais integruotis į Vakarų Europą ir išsivaduoti nuo šaltinių Rytuose priklausomybės.
Šią dilemą atvirai kėliau praėjusią savaitę vykusiuose susitikimuose ir konsultacijose. Galutinai apsispręsdamas, įvertinau visų argumentus, rėmiausi specialistų įžvalgomis ir priimtais įsipareigojimais.
„NDX Energija” peržiūrės ir pakoreguos tuos poįstatyminių sutarčių punktus, kurie kelia daugiausia abejonių atstovaujant valstybės interesams kuriamoje nacionalinio investuotojo bendrovėje. Taip pat siūlau, kad į bendrovės Stebėtojų tarybą būtų pakviesti specialistai iš nevyriausybinių organizacijų.
Šiandien išsiunčiau laišką ministrui pirmininkui. Įpareigojau Vyriausybę peržiūrėti esamas sutartis, kuriomis būtų sustiprintas valstybės interesų atstovavimas ir priežiūros mechanizmai. Pasiūlymus tam turi pateikti valstybinės priežiūros ir kontrolės institucijos.
Nacionalinis investuotojas privalo įsipareigoti pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją. Tik tokiu būdu Lietuvos energetinė sistema bus kompleksiškai integruota į Europos Sąjungos elektros energetikos sistemas ir elektros rinkas. Taip pat raginu Vyriausybę ir Seimą sustiprinti energetikos sektorių reguliuojančias institucijas pagal geriausią ES šalių praktiką. Svarbiausia, kad jos turėtų pakankamą ir nepriklausomą finansavimą, galėtų efektyviai užtikrinti vartotojų interesų apsaugą.
Remdamasis valstybės interesu ir man patikėta atsakomybe, pasirašau šį įstatymą. Reikalausiu, kad nacionalinio investuotojo priežiūros ir kontrolės institucijose dirbtų aukštos reputacijos, profesionaliausi valstybės pareigūnai, o bendrovės valdyba būtų suformuota iš kompetentingų vadybininkų, kurių Lietuvoje tikrai yra. Tačiau jeigu derybų pusės nevykdys man duotų įsipareigojimų, visada rasis būdų stabdyti šį projektą.
Šį sprendimą priėmiau, atsižvelgdamas į patarimus, nepaisydamas niekieno įtakos ar spaudimo, laikydamasis nuoseklios politikos su mūsų artimiausiais tarptautiniais partneriais. Tikiu, kad tai bus naudinga Lietuvos ateičiai.
