Spalį, palyginti su pernai gerokai sulėtėjo naujų paskolų išdavimas. Prognozuojama, kad lapkritį naujų paskolų gali būti išduota mažiau nei grąžinta senųjų.
Anot Lietuvos centrinio banko vadovo Reinoldijaus Šarkino, pasaulio finansų krizės pasekmes Lietuva jaučia netiesiogiai – per finansų sektorių. Tačiau pasaulinės problemos sutapo su natūraliu Lietuvos verslo ciklo lėtėjimu. Tad šalis atsidūrė tarp girnų.
Dėl pasaulinės krizės brangsta skolinimasis tarp bankų, indėliai, paskolos, griežtinamos jų išdavimo sąlygos. O natūralus Lietuvos ekonomikos lėtėjimas lemia tai, kad mažėja projektų ir verslų, kurie gali būti pelniningi. Dėl šių priežasčių skolinimasis iš bankų smunka.
Pavyzdžiui, spalį pirmą kartą per keletą pastarųjų metų vartojamųjų paskolų išduota maždaug 30 milijonų litų mažiau nei grąžinta. Mažėja ir būsto paskolų, o visų paskolų spalį išduota net 3 kartus mažiau nei pernai – apie 750 milijonų litų.
Tačiau, pasak R. Šarkino, „situacija yra normali”.
Bankai pripažįsta, kad į nekilnojamojo turto, kitus rizikingus projektus šiuo metu žiūrima itin atsargiai. O ir dėl mažėjančio pačių įmonių bei gyventojų noro lįsti į skolas, lapkritį naujų paskolų gali būti išduota dar mažiau.
„Tiesiog būtų paskolų grąžinama daugiau nei išduodama naujų, nes paskolų portfelis, tikėtina, gali trauktis”, – LTV naujienų tarnybai sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Makroekonomistai teigia, kad kol kas bankų ir gyventojų didieji sunkumai dar neužgriuvo.
„Tai yra prieškrizinė situacija. Ar mes sulauksime krizės ir kiek stipri ji bus, parodys laikas. Šiuo metu riekia imtis kuo skubesnių priemonių, kad užbėgtume už akių galimiems nemalonumams”, – teigė „DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
R. Ruzdkis prognozuoja, kad didesni nemalonumai užgrius jau kitų metų pirmą pusmetį, kai šalies ūkis gali ne tik neaugti, bet ir smukti.
Tačiau analitikai ir bankininkai teigiamai vertina naujosios koalcijos antikrizinį planą. Esą jis sustiprintų biudžetą ir bendrą šalies finansinę būklę.
