Ekoklima

Gyvenantiems soduose – našlaičių dalia

Gyvenantiems soduose – našlaičių dalia

Dėl gausybės naujaukurių gyvenvietėmis virstančios sodų bendrijos skęsta problemų, kurias kelia apgailėtinos būklės infrastruktūra, liūne.

Bendrijų pirmininkų teigimu, sodai šiuo metu yra palikti visiškame užribyje ir nesulaukia pagalbos nė iš vienos valdžios institucijos.

Teigiama, kad geriausia išeitis būtų pakeisti bendrijų statusą, kad jos galėtų kreiptis paramos į Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus.

Skundžiasi energetikais

Praėjusią savaitę klaipėdiečiai Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Vytautas Grubliauskas susitiko su šalia Klaipėdos esančių sodų bendrijų pirmininkais ir aiškinosi, kokios problemos juos kankina.

Pasak pirmininkų, miestiečiams keliantis gyventi į sodus ir renovuojant senus sodų namelius arba statant naujus namus, didžiausios problemos kyla dėl senų elektros tinklų ūkių. Bendrijos negali sodininkams suteikti tokio elektros galingumo, koks būtinas normalioms gyvenimo sąlygoms susikurti.

„Tinklai ir kita įranga yra seni, jų galingumas pritaikytas sovietiniams poreikiams, o per pastaruosius trejus metus kai kur elektros energijos suvartojimas išaugo net dešimt kartų. Šaltuoju metų laiku dėl didžiulio elektros energijos suvartojimo laidai taip įkaista, kad šildo orą, o sodų bendrija dėl to patiria nuotolių”, – pasakojo pirmininkai.

Bėdas sodų bendrijų elektros ūkyje turėjo išspręsti įstatymas, kuriuo elektros skirstymo bendrovės buvo įpareigotos perimti šiuos tinklus į savo balansą. Tačiau Vakarų Lietuvai elektros energiją tiekianti bendrovė VST to iki šiol nepadarė. Praėjusį mėnesį Vyriausybė pratęsė dokumentų ir prašymų pateikimo terminą dėl sodų bendrijoms priklausančių elektros įrenginių išpirkimo iki 2009-ųjų vidurio.

Bendrijų vadovai sako, kad energetikai bendrijų elektros tinklus vertina kaip labai nusidėvėjusius, tad jiems netgi reikėtų primokėti didžiules sumas, kurių bendrijos nėra pajėgios surinkti. Sodininkai pageidauja, jog būtų suformuotos dvišalės elektros tinklų būklės vertinimo komisijos, kuriose dirbtų ir nešališkų organizacijų atstovai, nes dabar vertinimą atlieka vien tik suinteresuoti energetikai.

Gruodžio viduryje Seimo darbo grupės sodininkų problemoms spręsti vadovas parlamentaras Juozas Jaruševičius buvo viešai pareiškęs, kad Vyriausybė nenori keisti tvarkos ir palieka galimybę soduose esančius elektros tinklus vertinti šališkai. Anot jo, jei bendrija turi apie 700 sklypų, tai jai reiktų primokėti apie pusę milijonų litų už tai, kad elektros skirstomieji tinklai perimtų linijas, nors jos yra veikiančios.

„Apskritai iš energetikų nesulaukiame jokios pagalbos net avarijos atveju, nors atliekame didžiulį jiems naudingą darbą – administruojame mokesčius už elektrą, prižiūrime tinklus, kuriais jie tiekia elektros energiją. Viską jiems padedame ant lėkštutės”, – teigė sodų bendrijos „Tolūpis” pirmininkas Nikolajus Gorčiakovas.

Jam antrinantys kolegos sakė, kad energetikų negeranoriškumą iliustruoja tai, kad jie nenori 10 dienų atkelti atsiskaitymo termino, tad iki kiekvieno mėnesio 15 dienos paprastai nespėjama surinkti mokesčių iš visų sodininkų ir tenka sąskaitą VST apmokėti iš nario mokesčio lėšų, skirtų visai kitoms reikmėms. O jei apmokėjimas vėluoja bent keletą dienų esą be jokių ceremonijų atjungiama elektra visiems sodams, kuriuose yra tūkstančiai nuolatinių gyventojų.

„Energetikai taip pat dažnai vilkina įvairias procedūras, pavyzdžiui, taip nutiko mums atnaujinus vieną transformatorinę”, – sakė Dituvos sodų bendrijos valdybos pirmininkas Vytautas Gedvila.

Klaipėdiečiais Seimo nariai pažadėjo, jog surengs bendrijų pirmininkų susitikimą su VST bendrovės vadovais ir bandys tarpininkauti sprendžiant aktualias problemas.

Reikia keisti statusą

„Už biudžetą atsakinga Europos Sąjungos komisarė Dalia Grybauskaitė nuolat akcentuoja, kad Lietuva vangiai naudoja struktūrinių fondų lėšas, tai kodėl nesudaromos sąlygos sodų bendrijoms prašyti paramos iš šių fondų? Sodų bendrijas pavertus gyvenvietėmis situacija nepagerės – vis tiek savivaldybės neras būtinų lėšų. Jei bendrijoms būtų suteikta galimybė gauti paramą, tikrai būtų rašomi įvairūs projektai ir problemų dėl lėšų panaudojimo nekiltų. Dabar esame visiškame užribyje ir iš nieko negalime sulaukti pagalbos”, – sakė Vaitelių sodų bendrijos pirmininkė Laura Kaniauskienė.

Sodininkai, kooperuodami savo ir ES lėšas esą sėkmingi tvarkytų kelius, įsirengtų bendras vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, visą kitą normaliam gyvenimui būtiną infrastruktūrą.

Parlamentarai E. Masiulis ir V. Grubliauskas pažadėjo, kad sodų bendrijų statuso klausimą pristatys darbo grupei, kuri yra paruošusi Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas.

„Šį įstatymo pakeitimo projektą Seimo pirmininkas buvo paprašytas įtraukti jau į rudeninę sesiją, tačiau, kažkodėl šis procesas stringa”, – sakė E. Masiulis.

Kliuvo ir notarams

Sodininkų bendrijų pirmininkai seimūnams paskundė ir uostamiesčio notarus. Anot jų, tvirtindami sodų sklypų pirkimo – pardavimo sandorius notarai neretai ignoruoja įstatymų reikalavimą pardavėjui pateikti pažymą iš bendrijos, kad jis neturi jokių skolų. Po to naujieji sklypų savininkai nenori likviduoti įsiskolinimų.

Klaipėdiečiai Seimo nariai savo ruožtu pažadėjo apie šiuos notarų veiksmus ir konkrečius atvejus informuoti teisingumo ministrą bei Lietuvos notarų rūmus. Pastarųjų konsultantė Vaidota Majūtė „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad apie būtinybę reikalauti sodininkų bendrijų pirmininkų pažymų notarams buvo ne kartą primenama.

„Jei susidarius tokiai situacijai bendrijos iš naujųjų savininkų negali išsireikalauti skolos geruoju, reikia šį klausimą spręsti teisminiu keliu. Atsakovas būtų naujasis savininkas, tačiau notaras gali būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo – čia jau priklauso nuo teismo”, – aiškino V. Majūtė.

„Viskas pagal įstatymus”

Gytis KUNDROTAS, VST Teisės ir administravimo tarnybos direktorius

„Klaipėdos regione VST išpirko dviejų sodų bendrijų elektros tinklus – „Dobilo” Šilalės rajone ir „Žilvyčio” Klaipėdos rajone. Šis procesas vyksta vadovaujantis Ūkio ministro nustatyta tvarka. Pateikti prašymai svarstomi. Bendrijoms pageidaujant, Vyriausybė pratęsė terminą, per kurį bendrijos gali pateikti prašymus išpirkti joms priklausančius elektros tinklus, iki 2009-ųjų liepos 31 dienos.

VST elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį yra sudariusi su sodų bendrijomis, o ne su atskirais jų gyventojais. Bendrovė įsipareigojusi elektros energiją tiekti bendrijai, kiekviena bendrija savo ruožtu rūpinasi elektros energijos paskirstymu jos nariams. Elektros tinklai soduose – sodininkų bendrijų nuosavybė. Tai jų turtas. Logiška, kad savininkas turi rūpintis savo turtu, tinkamai eksploatuoti jiems priklausančius tinklus, prižiūrėti, remontuoti ir panašiai.

Skaičiai ir faktai

  • Lietuvoje yra apie 200 tūkst. sodų sklypų. Skaičiuojama, kad sodininkyste užsiima beveik pusė milijono piliečių.
  • Pagal įstatymus Lietuvos teritorija skirstoma į miesto ir kaimo. Tad sodų bendrijos pagal įstatymą nėra gyvenamoji teritorija, jų neadministruoja nei savivaldybės, nei seniūnijos, jos lieka užribyje.
  • Klaipėdos rajone yra 36 sodininkų bendrijos.
  • Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi rajono sodų bendrijų specialiąją rėmimo programą.
  • 2006 m. programai buvo skirta 20 tūkst. litų. Paramos nesikreipė nė viena bendrija.
  • 2007 m. programai vėl buvo skirta 20 tūkst. litų. Vienai bendrijai išmokėti 2 000 litų.

REKOMENDUOJAME