Senuose Vilniaus daugiabučiuose kasmet auga senų ir eksploatuoti nebetinkamų liftų skaičius. Statistika rodo, kad iš beveik 2 tūkst. keltuvų maždaug pusė jau yra atitarnavę – jiems per 25 metus. Dar apie 100 liftų eksploatuojami 40 metų ir daugiau. Specialistai įspėja – jei padėtis nepasikeis, ateityje, gali tekti uždaryti daugiau nei pusę visų sostinės daugiabučiuose esančių liftų.
„Net baisu pagalvoti, kas galėtų atsitikti. Pavyzdžiui, dėl paprasto trumpo susijungimo lifto kabina gali tapti nevaldoma ir nuvažiuoti atviromis durimis“, – sako „Baltijos liftų“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Vasiljevas.
– Pone Vasiljevai, sakoma, kad ateityje gali tekti uždaryti daugiau nei pusę visų sostinės daugiabučiuose veikiančių liftų. Kas turi atsitikti, kad liftas būtų apskritai uždarytas?
– Padėtis išties kelia didelį nerimą tiek mums, specialistams, tiek gyventojams, tiek namų administratoriams. Kasmet atliekama liftų, kaip ir automobilių, techninė apžiūra, kurią atlieka kontroliuojančios įstaigos. Jeigu ekspertas nustato, kad lifto trūkumai kelia pavojų saugiam darbui, liftas pripažįstamas netinkamu naudoti ir sustabdomas.
– Ar problema yra tai, kad liftai apskritai bus uždaryti, ar tai, kad gali įvykti kokia nelaimė? O gal jau yra fiksuota nelaimingų atsitikimų?
– Dėl didesnės priežiūros ir kontroliuojančių įstaigų ekspertų dėka paskutiniais metais nelamingų atsitikimų nėra užfiksuota. Tačiau net baisu pagalvoti, kas galėtų atsitikti. Pavyzdžiui, dėl paprasto trumpo susijungimo lifto kabina gali tapti nevaldoma ir nuvažiuoti atviromis durimis…
– Pone Vasiljevai, mes kalbame apie Vilnių. Ar panaši padėtis ir kituose Lietuvos miestuose?
– Mūsų įmonė liftus prižiūri tik Vilniaus mieste, bet, kiek žinau, visoje Lietuvoje padėtis panaši. Vien tik mūsų įmonė sostinės daugiabučiuose prižiūri apie 890 liftų, iš jų net 512 yra eksploatuojami 25 metus ir ilgiau. Dar 24 liftai pripažinti avarinės būklės ir jau yra sustabdyti.
– O ar yra tokių liftų, kuriais gyventojai jau nebesiryžta važiuoti, nes jie pasenę, eksploatacijos laikas pasibaigęs, bet jie nėra uždaryti?
– Kol ekspertas nenurodo, kad liftas netinkamas saugiai naudoti, tol jis važiuoja. Kaip minėjau, kartą per metus kontroliuojančios įstaigos atlieka patikrą. Taip pat, jeigu aptinkama neatitikimų ir trūkumų, kurie gali sukelti pavojų, prižiūrinti kompanija gali kviesti ekspertą atlikti neeilinio patikrinimo.
– Jūs sakote, kad sustabdyti 24 liftai. Koks jų likimas? Jie remontuojami ar jau visam laikui uždaryti ir bus pakeisti?
– Atlikęs patikrinimą, ekspertas surašo pastabas ir liftas sustabdomas. Tada arba bendrija, arba namo administratorius turi surengti gyventojų susirinkimą. Gyventojai turi nutarti, ar liftą renovuoti, ar keisti. Tai gyventojų sprendimas.
– Kas nusprendžia, ką konkrečiai reikia keisti remontuojant liftą?
– Kaip minėjau, kontroliuojančios įstaigos ekspertas surašo pastabas. Pagal pateiktas pastabas prižiūrinti įmonė, pavyzdžiui, mano atstovaujama įmonė, gyventojams pateikia pasiūlymą. Gyventojai sprendžia, ar atlikti dalinę renovaciją, ar liftą visiškai pakeisti. Atlikus dalinę renovaciją ar visiškai pakeitus, vėl kviečiamas kontroliuojančios įstaigos ekspertas, kuris patikrina liftą ir nustato, ar jis tinkamas po renovacijos naudoti, ar netinkamas.
– Pone Vasiljevai, kiek kainuoja atnaujinti standartinį daugiabučio liftą devynių aukštų name?
– Lifto pakeitimas kainuoja apie 120 tūkst. litų. Renovacija, kapitalinis remontas keičiant pagrindinius saugos mazgus kainuotų apie 50–60 tūkst. litų.
– Ką daryti tada, jeigu įmonė nusprendžia, kad liftas netinkamas eksploatuoti, jį reikia keisti nauju arba renovuoti, o gyventojai sako, kad neturi tam lėšų? Ar yra kokių prievartinių būdų ar įstatymų, kurie priverstų gyventojus susitvarkyti? Ar paprasčiausias būdas – liftas uždaromas, lipkite laiptais.
– Jeigu gyventojai nepritaria, liftas stovi išjungtas.
– Paskambinusi klausytoja sakė, kad jų name buvo pakeista tik lifto kabina.
– Čia ir kyla problema, nes gyventojai mato tik estetinį vaizdą – mato lifto kabiną. Tačiau lifto šachtoje yra daug nematomų mazgų, saugos elementų, tarkim, greičio ribotuvas, gaudytuvai, pagrindinis lifto variklis.
– Klausytojas teiraujasi, ar galima liftus naktį išjungti, kad važinėjančio lifto garsas netrukdytų šalia jo gyvenantiems žmonėms?
– Mūsų įmonė turi išskirtinę dispečerizavimo įrangą, tad galime liftą išjungti ir įjungti nuotoliniu būdu. Jei gyventojai surinktų parašus, mes galėtume naktį išjungti, bet abejoju, kad visi tam pritartų – tokio atvejo dar nebuvo.
– Ką Lietuvos gyventojams patartumėte? Ar būtina kaupti lėšas keltuvų, liftų remontui, ar laukti, kol nebebus kitos išeities, ir tada tvarkytis?
– Kai lėšos kaupiamos, daug paprasčiau priimti sprendimą renovuoti liftą. Pats dalyvauju gyventojų susirinkimuose ir matau, kad, kai gyventojai žino, jog turi sukaupę pusę ar trečdalį sumos, daug paprasčiau balsuoti. Kai gyventojai neturi sukaupę nė lito ir reikia investuoti 120 tūkst. ir kai apskaičiuojama, kiek butui teks mokėti, kyla problemų. Beje, mūsų įmonė suteikia galimybę išsimokėti per 36 mėn.
– Pone Vasiljevai, kitos išeities nėra? Pinigus lifto remontui gyventojai turi kaupti?
– Taip. Be to, gyventojai turėtų aktyviai dalyvauti rengiamuose susirinkimuose. Kartais pasitaiko, kad susirinkime dalyvauja tik keli žmonės, todėl priimti sprendimo neįmanoma – liftas toliau stovi išjungtas
