Europos Parlamento Sąjungos už tautų Europą frakcija pritarė Lietuvos atstovų Gintaro Didžioko ir Eugenijaus Maldeikio parengtam kreipimuisi į Europos Komisiją (EK), kad ši atsakytų, ar dabartinė Europos Sąjungos (ES) degalų apmokestinimo politika nėra pasenusi ir ar ji atitinka šių dienų realijas bei piliečių lūkesčius.
Anot kreipimosi autorių, ES energetinių produktų apmokestinimo politika yra baisiai nelanksti, o naftos kainos kyla iki kosminių aukštumų. Tai sunkina ES šalių siekį atitikti Mastrichto kriterijus, kurie buvo įvesti palaikyti kainų bei finansinį stabilumą bei riboti infliaciją.
„ES teisės aktai, reglamentuojantys degalų apmokestinimą, buvo iš esmės priimti 1993 m. įkūrus bendrąją rinką. Tuo metu naftos kaina buvo vos 16,75 JAV dolerio už barelį. Dabar naftos kaina gali pasiekti dešimt kartų didesnę sumą, tad kyla klausimas, ar minėtas ES apmokestinimas pateisinamas šiandienos sąlygomis”, – klausia G. Didžiokas.
Jis pažymi, kad ES piliečiai už degalus moka kur kas daugiau nei kitų pasaulio šalių gyventojai, kadangi, be nacionalinio PVM, kuris skirtingas ES valstybėse, jie dar moka ir akcizo mokestį. Be to, augant žaliavos kainoms automatiškai kyla ne tik degalų kaina, bet didėja ir mokesčių našta vartotojams.
„Europos ekonomikos augimo tempai lėtėja, mažėja ekonomikos konkurencingumas, stringa verslo plėtra bei darbo vietų kūrimo procesas, skurdinami ES piliečiai”, – sako europarlamentaras.
Tad Europos Parlamento Sąjungos už tautų Europą frakcija klausia EK, ar neatėjo laikas keisti ES energetinių produktų apmokestinimo politiką, ypač akcizo mokesčius, PVM ir importo muitus.
