Rusija ir Ukraina prarado patikimų tiekimo partnerių reputaciją, o ES turi galvoti apie energetikos alternatyvas.
Tokios nuostatos vyravo trečiadienio popietę surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, praneša Europarlamento spaudos tarnyba. Jame buvo aptarta padėtis, kai dėl ginčo su Ukraina Rusija iš esmės nutraukė dujų tiekimą į Europą per šios šalies teritoriją.
ES Tarybos atstovas, Čekijos ministro pirmininko pavaduotojas Europos reikalams Alexandras Vondra teigė, kad daugelio ES šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų „kelia didelį nerimą”. Jis informavo, kad jau gruodžio 18 d. Rusija oficialiai įspėjo, kad gali kilti dujų tiekimo problemų. Vis dėlto iš pradžių ES nebandė tarpininkauti, nes vertino jį kaip komercinį ginčą, ir tik vėliau ėmėsi taikytojos vaidmens, „nes šalys tarpusavyje nebesusikalbėjo”.
Pasak A. Vondros, per šį konfliktą abi šalys – Rusija ir Ukraina –prarado patikimų partnerių reputaciją. Jei dujų tiekimas artimiausiu metu nebus atnaujintas – pasekmės ES santykiams su Rusija ir Ukraina „bus labai rimtos”, įspėjo A. Vondra. Jis taip pat pasiūlė imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią panašiems sutrikimams ateityje: didinti dujų saugyklų pajėgumus, užbaigti trūkstamas energetikos jungtis, mažinti energetinę priklausomybę, sukurti energetinio solidarumo mechanizmą, taip pat iki šių metų pabaigos persvarstyti dujų tiekimo saugumo direktyvą. Be to, anot jo, būtina kuo greičiau užbaigti vidaus energetikos rinkos kūrimą.
ES energetikos komisaras Andris Piebalgas teigė, jog tai yra „viena rimčiausių energetikos krizių ES istorijoje”. Nors Europos Komisija per 24 val. sudarė stebėtojų komandą, o Rusija atnaujino tiekimą nedideliais kiekiais, Ukraina teigia, kad tokio kiekio nepakanka tranzitui, todėl kai kurios šalys toliau kenčia dujų stygių.
„Akivaizdu, kad abi konflikto pusės prarado mūsų pasitikėjimą”, – teigė komisaras. Pasak jo, šalys turėtų nedelsdamos išspręsti šį ginčą, o ES turi imtis papildomų žingsnių, kad krizė nepasikartotų. „Negalima pasikliauti vien išorės tiekėjais”, – teigė A. Piebalgas ir ragino sukurti trūkstamas energetikos jungtis, taip pat sustiprinti dujų tiekimo saugumo direktyvą ir sukurti ES koordinavimo mechanizmą, pagal kurį būtų reaguojama į panašias krizes.
Pasak Europos liaudies partijos atstovo Jaceko Saryuszo Wolskio iš Lenkijos, sutapęs su ekonomine krize dujų tiekimo nutraukimas sukėlė „katastrofiškų padarinių Europos piliečiams, verslui ir darbo vietoms”. Pasak EP nario, ši problema yra „politinė ir daugiašalė”, o ne komercinė ir dvišalė. Kad ateityje nekiltų tokių krizių, ES reikia bendros energetikos politikos, taip pat solidariai laikytis derybose su tiekėjais bei tranzito šalimis. Europarlamentaras siūlė aptarti galimybę pirkti dujas tiesiogiai iš Rusijos ties Rusijos ir Ukrainos siena.
Socialistų frakcijos atstovas iš Austrijos Hannesas Swoboda įsitikinęs, jog „nė viena pusė nesuvokia visos atsakomybės”, todėl jos „nėra atsakingos ir patikimos ES partnerės” ir nusipelno „atitinkamų pasekmių”. Pasak deputato, „svarbu pasimokyti iš šios istorijos ir užkirsti kelią jos pasikartojimui”. Deputatas ragino sukurti laikinąjį EP komitetą šiam klausimui spręsti ir iki gegužės mėnesio parengti ateities veiksmų strategiją.
Sąjungos už tautų Europą atstovė lenkė Hanna Foltyn-Kubicka teigė, jog „tai ne ekonominė, o politinė krizė”, o jos šaknys – „Europos bejėgiškumas susidūrus su V. Putino agresija”. „Po „Gazprom” reikalavimais slypi Kremliaus užmačios, kad Ukraina nusilenktų Rusijai”, – pridūrė europarlamentarė.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Gerrardas Battenas iš Jungtinės Karalystės teigė, jog susitarimai su tokiais „gangsteriais” kaip V. Putinas yra „visiška nesąmonė” – jis yra „nesąžiningas žmogus” ir siekia „kontroliuoti visus dujomis”. Todėl reikia ieškoti alternatyvių tiekėjų bei energetikos šaltinių (pavyzdžiui, branduolinių), o tai geriausiai gali padaryti pačios šalys.
