Ekoklima

Elektrosmogas: be teisės gyventi saugioje aplinkoje

Elektrosmogas

Jei kaimynas sumanys savo privačioje teritorijoje pastatyti mobiliojo ryšio anteną, gyvenantieji vos už 50 metrų pasipriešinti tam negalės. Mat joks įstatymas negina teisės gyventi saugioje aplinkoje.

Sausio 18 d. straipsnyje „Antenų kaimynystėje – panika ir ligos” jau rašėme, kad Žibininkų kaimo (Kretingos r.) žmonės išsigandę dėl kieme be jų leidimo ant vandens bokšto užkeltos antenos. Jie įsitikinę, kad šių antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė – visų juos užklupusių onkologinių ligų priežastis.

Po straipsnio pasirodymo amžino poilsio išlydėtas žarnyno vėžiu sirgęs kaimynas, toliau nuo auglių vidaus organuose dvesia paukščiai.

Situacija Žibininkuose atkreipė ir visuomenės sveikatos specialistų dėmesį.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis „Vakarų ekspresą” patikino, jog ištirti elektromagnetinei taršai Žibininkų kaime yra sudaryta tyrimų programa, pagal kurią jau nuo šiandien bus atliekami matavimai. Su matavimo rezultatais VSC Kretingos filialo vadovė pažadėjo supažindinti kaimo gyventojus bei žiniasklaidą.

Tačiau žmonės netiki, jog ši programa ką nors pakeis. Aparatūra, kuria matuojama spinduliuotė, fiksuoja ne visų dažnių elektromagnetines bangas. Biofizikas Jonas Grigas „Vakarų ekspresui” sakė: kad būtų nustatyta tiksli elektromagnetinė tarša, kelianti pavojų sveikatai, reikalinga aparatūra, matuojanti platesniu dažnių diapazonu. Tokios Lietuvoje nėra.

Serga ne tik žmonės

Žibininkų kaime visi sergantieji vėžiu gyvena maždaug 100 metrų spinduliu aplink mobiliojo ryšio anteną. Neseniai žmonės pamatavo, jog atstumas nuo jų kieme pastatytos antenos iki kitos – vos 300 metrų.

„Mums tenka dviguba spinduliuotė”, – savo nuomonę „Vakarų ekspresui” išsakė kaimo gyventoja Genovaitė Šunokienė. Vos ne kas savaitę moteriai tenka užkasti nudvėsusį paukštį. Vis dažniau ji atranda, kad paukštis nugaišo dėl jo žarnyne išsikerojusio auglio.

Veterinarijos gydytojas Artūras Joknys pritaria, jog galima paukščių susirgimo priežastis – elektrosmogas.

„Paukščiai serga kaip ir žmonės, ir jų organizmas net jautresnis išorės poveikiui nei žmonių”, – sakė jis. Kad elektromagnetinėms bangoms jautrūs ir naminiai gyvūnėliai, – įsitikinęs iš bendro patyrimo.

Tačiau gydytojas R. Giedraitis patikino, jog Lietuvos normatyviniai dokumentai nedraudžia keleto operatorių antenas statyti netoli viena kitos – mat jos, veikdamos skirtingais dažniais, „nedvigubėja, nesisumuoja”, tad didesnio poveikio sveikatai nei viena negalėtų turėti.

Visiems „dzin”

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus atliktais tyrimais nustatyta, kad Žibininkų kaime spinduliavimas neviršija leidžiamo srauto tankio lygio, kurio norma yra 10 mikrovatų kvadratiniame centimetre. Tai „Vakarų ekspresui” patvirtino šio skyriaus gydytojas higienistas Gediminas Matutis.

Paklaustas, kokios normos reglamentuoja gyventojų teisę neleisti statyti greta jų namų antenų, jei šie to nenori, specialistas atsakė: „Visiems dzin. Niekas paprastai neklausia. Jei antena iškeliama pakankamai aukštai virš stogo, projektuotojai apskaičiuoja, ar stogo lygyje spinduliuotė neviršys normos. Jei neviršija, – juridiniai dokumentai nedraudžia statyti antenos be gyventojų leidimo”.

VSC bendrosios higienos gydytojas R. Giedraitis informavo, jog judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių statybos ir naudojimo reikalavimus, siekiant apsaugoti gyventojus nuo kenksmingo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, Lietuvoje reglamentuoja 81-oji higienos norma „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys” bei keletas kitų normatyvinių dokumentų.

Šių reikalavimų laikomasi įrengiant antenas ar stotis, o elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumą tiria laboratorijos specialistai. Todėl jei spinduliavimas viršija normas – imamasi priemonių.

R. Giedraičio pateiktais duomenimis, 2006 metais Lietuvos teritorijoje atlikta 1460 elektromagnetinio lauko stiprio matavimų prie bazinių stočių. Normų viršijimas nustatytas tik keletą kartų.

„Viršijimai nustatyti todėl, kad ant vieno pastato stogo buvo įrengta daugiau antenų nei įprasta. Nuėmus keletą antenų ir atlikus pakartotinius laboratorinius tyrimus, viršijimų nenustatyta”, – pasakojo gydytojas.

Jo manymu, Žibininkų gyventojams panikuoti nereikėtų – jei elektromagnetinė tarša egzistuoja, ji bus užfiksuota ir panaikinta.

Tačiau jis sutinka, jog naudojami prietaisai galbūt nefiksuoja tų spindulių, kurie kenkia sveikatai. Tai jau esą mokslo tyrimų objektas.

„Kas garantuos?”

Alvydas ČESAS, gydytojas chemoterapeutas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas

Vėžio priežastis šiandien nėra labai aiški, bet, manau, buvimas stipriame elektromagnetiniame lauke sveikatai gali atsiliepti. Užsienio mokslininkų nustatyta, kad dažnesnis naudojimasis mobiliaisiais telefonais padidina grėsmę galvos navikams atsirasti.

Bet koks prietaisas, išspinduliuojantis į išorę tam tikras bangas, arba imtuvas, kuris priima tas bangas, – yra kenksmingas. Jei telefoną panaudoji 5 skambučiams per dieną – dar nieko. Jei prašneki 5 val. per parą – gali atsiliepti sveikatai.

Jau pasirodė publikacijų ir apie mp3 grotuvų kenksmingumą – jie pažeidžia vidurinę ausį, ir dėl to atsiranda dalinio kurtumo apraiškų.

Manau, palietėte opią ir sudėtingą problemą. Mano gyvenamajame rajone užmiestyje, man priklausančioje teritorijoje, taip pat norėjo statyti radijo bangų siųstuvą. Už tai žadėjo leisti internetu naudotis nemokamai. Paprašiau visų reikalingų sertifikatų, licencijų, įrodančių, jog sveikatai nebus pakenkta. Atvežė tik rusų instituto išduotą leidimą, kad įranga aprobuota naudoti. Tačiau jokio Europos saugumo reikalavimus atitinkančio sertifikato, kad nekenkia žmogaus sveikatai, nebuvo, nėra garantijų, kad galėsiu gyventi saugiai.

Radijo bangų siųstuvus sovietiniais laikais aptverdavo, statydavo atokiau namų. Tokia, matyt, buvo higienos norma, gal ir siųstuvai ne tokie kokybiški buvo. Bet kas man garantuos, kad šiandieninės higienos normos standartai saugūs? Norint registruoti vaistą – reikia atlikti ilgus 10-15 metų trunkančius klinikinius tyrimus, – kol ateis į rinką. Net dantų šepetukas tikrinamas. O sukūrus siųstuvą niekas nereikalauja tyrimų. Turėtų būti taip pat ir aiškiai reglamentuota, ar jų poveikis nekenksmingas.

Kas garantuos, kad gyvenantiems šalia antenų po 10-15 metų neišsivystys koks auglys, neatsiras širdies bei kraujagyslių, skydliaukės liga? Jei negalima to paneigti – reikia naudotis požeminiais kabeliais.

Pastaruoju metu tikrai padaugėjo auglių gyvuliams – šunims, katėms, naminiams paukščiams. Gal juos sargdina tos pačios, kaip ir žmones, priežastys? Sunku pasakyti, ar tai veikia antenų stočių spinduliuotė, gal maistas, užteršta aplinka.

Šiandien jau pripažįstama, kad mikrobangų krosnelėje šildytas maistas negeras. Kitos bangos taip pat gali būti kenksmingos. Ištirti tą kenksmingumą nėra pigu ir lengva, bet reikia padaryti galimybių studiją, gauti tam tikrų fondų finansavimą. Tirti turėtų nepriklausomi ekspertai.

Skaičiai

* Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2000 metais Lietuvoje vėžiu susirgo 14 039 žmonės. 2005 metais – jau 16 142. 2007 – per 17 tūkst. Susirgimo priežastys nežinomos.

* Anksčiau jaunų žmonių sergamumas vėžiu buvo ypatinga retenybė. Dabar, medikų teigimu, kasdien suserga 18-30 metų žmonės, ir tai jau atrodo normalu.

Užsienyje
 
Praėjusių metų balandį Jungtinėje Karalystėje kilo triukšmas, kai šalia mobiliojo ryšio telefono stiebų nustatyti masiniai vėžio ir kitų sunkių ligų atvejai. Padažnėję susirgimai užfiksuoti 400 jardų (365,5 metro) spinduliu aplink mobiliojo ryšio telefono stiebus. Tyrimų metu vienoje vienintelėje gatvėje nustatytas 31 vėžio atvejis.

Netoli 80 metrų aukščio stiebo esančioje specialiojoje mokykloje iš 30 darbuotojų nuo 2000-ųjų vėžiu susirgo ketvirtadalis. Dar ketvirtadalis kentė reikšmingus sveikatos sutrikimus. Stiebą nuspręsta nugriauti, nors teigiama, kad sprendimas buvo „labai retas ir neįprastas”.

Jungtinėje Karalystėje yra maždaug 47 000 stiebų. Vis dažniau tūkstančiai žmonių protestuoja prieš planus statyti naujus.

2007 m. spalio 11-ąją britų laikraštis „The Sun” pranešė, kad mokykloje, apsuptoje 15 mobiliojo ryšio telefono stiebų, keturi moksleiviai susirgo smegenų vėžiu. Visi berniukai, du jaunesni nei 11 metų, kiti du – buvę 14-os ir 21-erių mokiniai. Dar vienas berniukas iš gretimos mokyklos nuo šios ligos mirė.

Tačiau Lidso universiteto profesorė Patricija Makini teigia: „Tai neįprasti masinių susirgimų atvejai. Vaikams labai retai išsivysto augliai. Tačiau negalima pamiršti, kad dozė nuo stiebo yra mažesnė už gaunamą nuo telefono ragelio”.

TAIP PAT SKAITYKITE

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu