Draudimo bendrovės nesąžiningiems klientams kasmet išmoka milijonus litų, nes išaiškinama tik dalis fiktyvių draudiminių įvykių. Pasipelnyti iš draudikų kišenės susigundo ir privatūs klientai, ir įmonės.
Pasaulinė statistika rodo, kad maždaug 15–20 proc. iš kasmet užregistruojamų draudiminių įvykių yra fiktyvūs. Lietuvoje šis rodiklis kiek mažesnis (5–15 proc.), tačiau oficialios statistikos nėra, mat nežinia, kiek sukčių pavyksta praslysti pro draudimo bendrovių ekspertų akis. Vien bendrovė „PZU Lietuva” kas mėnesį išaiškina iki trijų sukčiavimo atvejų. Įvertinus, kad šalyje veikia dvi dešimtys draudimo įmonių, galima spėti, kad per mėnesį pasitaiko bent 20–60 sukčiavimo atvejų.
„Va čia – įbrėžimas, čia – įlinkę, kodėl nesutaisius? Taip po avarijos dažnai galvoja žmonės ir draudikams pasako, kad minėtų defektų anksčiau nebuvo, nors jie ir nesusiję su avarija”, – patirtimi dalijosi draudimo bendrovės „PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Saulius Tiškevičius. Taip pat neretai inscenizuojamos avarijos – anksčiau apgadinti automobiliai tiesiog pastatomi kelyje. Beje, tam dažniausiai naudojami JAV pirkti automobiliai, nes nesant duomenų bazei sunku patikrinti, ar transporto priemonė nebuvo patekusi į avariją už Atlanto.
Kitas dažnai sukčių naudojamas būdas – pirkti automobilį išsimokėtinai ir sumokėjus vieną įmoką parduoti jį nusikaltėliams, o draudimo bendrovei pranešti, kad transporto priemonė buvo pavogta.
Nesąžiningi asmenys ar ties bankroto riba atsidūrusios įmonės kartais pasinaudoja ir ugnimi: tyčia padeginėjami namai, sandėliai, sodų nameliai, automobiliai ir kitas apdraustas turtas.
„Esame nustatę ne vieną tokį atvejį. Kai finansinė situacija tampa visai prasta, belieka pasinaudoti draudimo bendrove”, – ironizavo G.Matiukas. Jis patikino, kad nemaža dalis tokių įvykių yra išaiškinama. Tačiau konkrečių įmonių įvardinti nenorėjo.
„PZU Lietuva” skaičiavimais, pernai šalyje veikiantys draudikai iš viso sumokėjo apie 510 mln. litų kompensacijų. Iš jų apie 20–30 mln. – už fiktyvius įvykius.
