Prastėjant gyventojų lūkesčiams, lėtėjant ekonomikos augimui ir silpnėjant vartojimui spaudimas produkcijos kainoms stiprės ir toliau, todėl jų kreivė gali leistis žemyn ir ateityje. Tad metų pabaigoje galima laukti net vienaženklės infliacijos, teigia „DnB Nord” banko analitikai.
Vis dėlto, anot „DnB Nord” banko vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, net susiveržus diržus tikėtis staigaus infliacijos tempų kritimo Lietuvoje neverta. Kitų metų pabaigoje infliacija gali „suvalgyti” ir visą atlyginimų augimą, taigi perkamoji namų ūkių galia net smuks.
Šiemet spalį mėnesinė infliacija, suskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, palyginti su rugsėju, išaugo 0,5 proc. iki 1 proc., o metinė tiek pat sumažėjo iki 10,5 proc., vidutinė metinė sudarė 10,8 proc. Pernai spalį mėnesinė infliacija siekė 1,5 proc.
Analitikė atkreipia dėmesį, kad gerokai smuko ir gamintojų kainos – spalį metinis parduotos produkcijos kainų indekso pokytis siekė tik 15,9 proc. – pusantro karto mažiau nei rugsėjo mėnesio atitinkamas rodiklis. Nemenkos įtakos gamintojų kainų indeksui turėjo apie 12 proc. smukusios naftos kainos.
Pasaulyje analitikai jau prabilo apie defliacijos galimybes, kadangi smarkiai krito naftos kainos, stabtelėjo ir didžiųjų ekonomikų – JAV, Jungtinės Karalystės – augimas.
„Deja, Lietuvoje tikėtis ženklesnio kainų atokvėpio dar anksti – šis šildymo sezonas, regis, bus brangiausias šalies istorijoje. Rudenį vien šilumos kainų didėjimas infliaciją padidins apie 1,4 proc., elektros brangimas nuo kitų metų pradžios dar pridės apie pusę procentinio punkto, o bendras energijos šaltinių brangimas gali siekti apie 2,5-3 proc.”,- prognozuoja J. Rojaka.
Lietuvos gyventojų išlaidų struktūroje daugiau kaip 55 proc. tenka išlaidoms maisto prekėms ir gėrimams, transportui bei komunalinėms paslaugoms, todėl produkcijos kainų smuktelėjimas realiai bus mažiau pastebimas.
