Gyvenate ramiai? Galbūt kaip tik šiuo metu kas nors jūsų vardu
atidaro sąskaitą ir vieną po kitos ima paskolas, kurias grąžinti greitojo
kredito įmonės netrukus reikalaus jūsų.
Raktas – asmens kodas
Vilniuje šiuo metu gyvenantis Andrius Bilinskas birželio
pabaigoje sulaukė keisto skambučio. Jam į mobilųjį telefoną paskambinusi moteris
teiravosi, ar jis yra Audrius Bilinskas, kokia jo darbovietė ir ar tikrai jis
nori pasiimti paskolą vienoje iš greituosius kreditus teikiančių įmonių.
A.Bilinskas nustebęs patikslino, kad jo vardas Andrius, o ne Audrius, ir apie
jokius kreditus jis nieko nėra girdėjęs.
Tačiau skambinanti moteris patikino, kad kažkas, pasinaudodamas
A.Bilinsko duomenimis, bando pasiimti paskolą ir ją pervesti į banko „Snoras”
sąskaitą. Kreditą paimti norintis asmuo patikino, jog turi sąskaitą šiame banke,
tačiau ją atidarant įvyko klaida ir ji buvo atidaryta ne Andriaus, o Audriaus
vardu.
A.Bilinskas nedelsdamas nuėjo į „Snorą” ir įsitikino: sąskaita
tikrai atidaryta, į ją jau pervestos kelios paskolos. Tiesa, sąskaitoje
neatitiko gyvenamoji vieta, vardas, įvairių dokumentų išdavimo datos, net
parašai, suraityti dokumentuose, nebuvo net panašūs į tikrojo A.Bilinsko. Sutapo
tik pavardė ir asmens kodas.
„Nenorėjau blokuoti tos sąskaitos, sakiau banko darbuotojai,
kad ji – ne mano ir aš nenoriu prie to niekaip liestis, bet ji perspėjo, kad jei
nieko nedarysiu, vėliau gali būti dar blogiau”, – pasakojo A.Bilinskas. Jis vis
dėlto nusprendė neaiškią sąskaitą užblokuoti ir iš karto nuėjo aiškintis į
policiją.
Paaiškėjo, kad prieš dvi dienas „Snore” buvo atidaryta sąskaita
Audriaus Bilinsko vardu, tačiau pasinaudojus Andriaus Bilinsko asmens kodu. Per
tas dvi dienas į šią sąskaitą buvo perverstos paskolos, paimtos iš aštuonių
greituosius kreditus teikiančių įmonių. Kai kur imta po kelis šimtus litų,
vienoje įmonėje – 1 tūkst. litų, „Snore” – 3,5 tūkst. litų paskola. Per dvi
dienas aferistas sugebėjo svetimu vardu pasiskolinti daugiau nei 6 tūkst. litų,
dar 1 tūkst. litų sąskaitoje A.Bilinskas suspėjo išsaugoti.
Duomenų niekas netikrino
A.Bilinskas įtaria, kad aferistas, imdamas paskolas,
pasinaudojo padirbtu jo vairuotojo pažymėjimu. „Praėjusių metų lapkritį turguje
pavogė mano piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas ir pora banko
kortelių. Tą pačią minutę, kai tik supratau, kad dingo dokumentai, kreipiausi į
Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, mano pareiškimas buvo
užregistruotas. Vėliau man buvo atsiųstas nutarimas, kuriame išdėstyta, kad
piniginės ir dokumentų rasti nepavyko. Kadangi kaltininkas neatsirado,
pasidariau naujus dokumentus ir įvykį visai pamiršau”, – pasakojo jis.
Nukentėjusysis stebėjosi, kaip banke galima atsidaryti
sąskaitą, gauti paskolą ir skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių naudojantis
svetimais duomenimis.
„Atėjo kažkoks žmogus, prisistatė manimi ir pateikęs vairuotojo
pažymėjimą atidarė sąskaitą. Negana to, dar paaiškėjo, kad atidarant sąskaitą
niekas nepadarė dokumentų kopijų, banke nebuvo filmuojama. Jei būtų buvę
filmuojama, dabar atsuktume tą įrašą, pažiūrėtume, kad tas žmogus – ne aš, ir
visiems viskas būtų aišku, o aš neturėčiau tokių bėdų, kurios mane užgriuvo”, –
piktinosi A.Bilinskas.
Iki šiol neaišku, kaip aferistas galėjo gauti gana nemažą
paskolą banke. „Kai vėliau aiškindamasis rinkau visus dokumentus, „Snoro”
darbuotoja stebėjosi, kaip tokia paskola galėjo būti duota pagal mano gaunamas
pajamas. Jos tikrai tokiai paskolai per mažos. Visa šita istorija net nebūtų
prasidėjusi, jei pati pirma bendrovė, kuri suteikė kreditą, būtų paskambinusi ir
patikrinusi, ar paskolą tikrai imu aš”, – piktinosi pašnekovas.
Prireikus surado greitai
Kodėl viena bendrovė vis dėlto nusprendė patikrinti duomenis?
„Vėliau aš to irgi klausiau moters, kuri man paskambino. Atsakymas buvo labai
paprastas: įtarimų sukėlė žmogaus balsas, nes pagal nurodytą gimimo datą jis
atrodė gerokai vyresnis. Be to, skambinęs žmogus prisistatinėjo Andriumi, bet
aiškino, kad atidarant sąskaitą banke buvo suklysta. Gyvenamąją vietą jis nurodė
Kaune, darbovietę – Vilniuje, o registracijos adresą – Druskininkuose”, –
stebėjosi A.Bilinskas.
Tikruosius duomenis atrasti, kaip vėliau paaiškėjo, tikrai
nebuvo sunku. A.Bilinsko mobiliojo telefono numerį greitojo kredito įmonės
darbuotoja gavo paskambinusi jo darbovietės administracijai. O kitos, atėjus
laikui grąžinti skolas, ėmė siųsti laiškus į tikrąją jo registracijos vietą –
Druskininkus.
„Man susidaro įspūdis, kad pinigus dalijo užsimerkę ir lengva
ranka. O kai atėjo laikas atsiimti, visi greitai sukruto”, – piktinosi jis.
Tyrimu užsiima pats
Sužinojęs apie jo vardu daromas aferas, A.Bilinskas nesėdėjo
sudėjęs rankų. Pirmiausia pranešė visoms kreditus teikiančioms įmonėms, kad jos
yra mulkinamos. „Paprašiau policijos pažymos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
Pridėjau pranešimą, taip pat išdėsčiau visas įvykio aplinkybes. Apvažiavau visas
Vilniuje esančias įmones, kuriose buvo paimtos paskolos, įteikiau to pranešimo
kopijas, nurodžiau bylą tiriančio pareigūno telefono numerį ir paprašiau
vizuoti, kad jie gavo tuos dokumentus. Dar keturios įmonės liko Kaune. Jų
aplankyti pats negaliu, nes turiu dirbti. Tačiau išsiunčiau joms registruotus
laiškus”, – pasakojo A.Bilinskas.
Ne visose įmonėse A.Bilinskas sulaukė supratimo: „Tik dviejose
su manimi elgėsi kaip su žmogumi, kuris pateko į bėdą dėl jų neapdairumo. Kiti
pradėdavo kone šaipytis, aiškinti, kad neprivalo man nieko tvirtinti, kad
turėsiu grąžinti pinigus, o paskui juos išsiieškoti iš kaltininko. Aš jiems
aiškinau, kad atėjau pas juos ne todėl, kad esu koks nors vargšas. Atėjau
norėdamas pranešti ir įspėti, kad juos taip pat, kaip ir mane, apgavo, kad
galbūt dar galima ką nors padaryti, kol dar nevėlu, nes aš tikrai neketinu jiems
atlyginti žalos.”
Tačiau bendradarbiauti niekas neskuba. Šiuo metu dvi įmonės –
„Finverta”, ir „ARN group” – jau yra padavusios A.Bilinską į teismą ir
reikalauja grąžinti skolas. „Advokatė man sakė, kad pralaimėti šių bylų beveik
neįmanoma, tačiau visi žino, kiek Lietuvoje užtrunka teismai”, – liūdnai
šyptelėjo jis.
Be kasdienės įtampos, skambučių, kurių sulaukia iš skolų
išieškotojų, kelionių, vaikinas skaičiuoja ir finansinius nuostolius. Gavęs
vienos įmonės kvietimą į teismą jis turi parengti dokumentus. Tai kainuoja nuo
300 iki 1300 litų, atsižvelgiant į proceso eigą. O yra aštuonios įmonės,
kiekvieną dieną nežinai, ar negausi naujo kvietimo.
„Labai stengiuosi, viską darau, kad ši istorija kuo greičiau
baigtųsi, tačiau kol kas jaučiuosi kaip vienas prieš aštuonis. Tačiau esu
pasiryžęs apginti save teisme, prisiteisti visus finansinius ir moralinius
nuostolius, jeigu to prireiks „, – teigė A.Bilinskas.
