Aplinkos ministerijos vadovybė, siekdama skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą, apsvarstė urbanizuotų teritorijų (miestų ir miestelių) kvartalų aukštinimo ir tankinimo galimybes. „Chaotiškai pastatų išplėtimas, naujų aukštų pristatymas darko miestų ir miestų architektūrinį stilių, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.
– Neplaningai plečiamuose pastatuose nukenčia ir gyvenimo kokybė. Gyventojai negali jaustis saugūs, kai iš vieno namo balkono galima nesunkiai pasiekti kitą namą. Apsunkinama visa gyvenamosios aplinkos struktūra – atliekų surinkimas, pastatų apšildymas. Išplėsti pastatai sunaudoja daugiau energijos, nebelieka vietos mieste gyvybiškai reikalingiems želdynams. Tai apsunkina ir miestų transporto infrastruktūrą.”
Pasak J. Juozaitienės, poreikis plėtoti statinius dažniausiai atsiranda tuomet, kai renovuojami seni namai. Nors projektus remia valstybė, tačiau nemaža dalis projekto kainos tenka ir gyventojams. Jie nenori rizikuoti savo lėšomis, jei nėra tikri, kad tokios statybos visiškai teisėtos, kad jos iš esmės nepablogins gyvenimo kokybės. Mūsų šalies miestų ir miestelių gyvenamųjų kvartalų apgyvendinimo tankis nėra labai didelis, todėl planingai juos plėtoti dar yra galimybių.
Savivaldybių teritorijų planavimo (urbanistikos ir architektūros) tarnybos įpareigotos parengti urbanizuotų teritorijų (miestų ir miestelių) kvartalų aukštinimo ir tankinimo galimybių studijas, išnagrinėjant kvartalų teritorijų apželdinimo, inžinerinių tinklų, transporto infrastruktūros, kvartalų tankinimo ir statinių aukštinimo galimybių klausimus darnios plėtros kontekste. Galimybių studijas savivaldybės turi parengti ir pateikti Aplinkos ministerijai iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Savivaldybių atliktos studijos padės rengti miestų ir miestelių aukštinimo ir tankinimo planus nepažeidžiant darnios plėtros principų.
