2026-uosius Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pradėjo išlaikydama aukštą tempą – Registrų centro duomenimis, pernai sandorių registruota 16 proc. daugiau nei metais anksčiau, o pirmąjį šių metų mėnesį įregistruota 14,7 proc. daugiau sandorių nei 2025-ųjų sausį. Tačiau dabar dėmesio centre atsiduria ne sandorių skaičius, o tai, kiek būstas realiai bus įperkamas pirkėjui. Rinkos kryptį šiemet formuoja auganti kokybiško būsto paklausa, gyventojų pajamos ir būsto finansavimo sąlygos.
Keičiasi NT paklausos ir pasiūlos dinamika
„Papildomą postūmį rinkai gali suteikti Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingojo skolinimo nuostatų – nuo 2026 m. rugpjūčio perkantiems pirmą būstą bus taikomas mažesnis minimalus pradinis įnašas: 10 proc. vietoje 15 proc. Tai gali praplėsti pirkėjų ratą ekonominio ir vidutinio būsto kainų kategorijose“, – sako nekilnojamojo turto pardavimo ir valdymo įmonės „NU:MO“ vadovė Juliana Stanišauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šie pokyčiai nėra vien „palengvinimas” – kartu siekiama geresnio balanso rinkoje, todėl ne pirmoms būsto paskoloms numatomi griežtesni reikalavimai.
„Taip pat 2026 m. pradėjęs galioti II pensijų pakopos pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos gali didinti dalies namų ūkių likvidumą ir sprendimų lankstumą – tai nebūtinai reiškia tiesioginį būsto finansavimą, tačiau gali turėti įtakos santaupų struktūrai bei sprendimui keisti ar gerinti būstą. Rinkoje šiuo metu daug lūkesčių, kad tiek II pakopos pokyčiai, tiek mažesnis pradinis įnašas pirmajam būstui pastebimai padidins aktyvumą, tačiau realus poveikis gali būti ir mažesnis nei tikimasi – daliai gyventojų tenkanti suma nėra tokia didelė, o sprendimą vis tiek lems pajamos ir finansavimo sąlygos“, – teigia J. Stanišauskienė.
Vis dėlto, anot NT rinkos ekspertės, būsto kainų kryptį labiausiai lems ne didėjanti paklausa, bet tai, kokia bus būsto pasiūlos dinamika:
„Jei kokybiško būsto pasiūla didmiesčiuose ir jų apskrityse nespės su paklausos augimu, kainų spaudimas išliks ir gali natūraliai didėti. Tuo pat metu vis dažniau sprendimą lems ne vien kaina, o tai, kokią realią vertę pirkėjas gauna: vieta, funkcionalumas, energetinė klasė, aplinka ir infrastruktūra.“
Didėjant skirtumui tarp seno ir naujo būsto kainų, dalis pirkėjų gali persiorientuoti į antrinę rinką. Tokiu atveju daugiau dėmesio atiteks likvidiems, sutvarkytiems būstams patraukliose vietose, todėl jų kainos taip pat gali augti.
„Be to, būsto kainų spaudimą gali auginti ne tik paklausos veiksniai: geopolitinis kontekstas ir didelės investicijos į gynybos infrastruktūrą didina konkurenciją dėl rangovų, darbo jėgos ir statybinių medžiagų, todėl projektų terminai gali ilgėti, o savikaina – didėti“, – sako „NU:MO“ vadovė J. Stanišauskienė.
Būstai vis dažniau perkami „iš planų“
Dar viena ryški tendencija – didesnė sandorių dalis vyks renkantis būstą „iš planų“ arba dar tik statomą būstą, ypač butų segmente. Jau pastatytų, iš karto įsigyjamų butų pasiūla šiandien nėra didelė, ir tikėtina, kad ji toliau mažės, nes projektai į rinką ateina etapais, o ankstyvoje stadijoje dažnai rezervuojama nemaža dalis geriausių variantų.
„Dėl to pirkėjui vis dažniau tenka rinktis: arba priimti sprendimą anksčiau, kai pasirinkimas didesnis, bet reikia pasitikėti vystytoju ir projekto kokybe, arba laukti visiškai pastatyto būsto. Individualių namų segmente tendencija panaši – nemažai objektų rezervuojami dar statybų metu, tik butų rinkoje tai jau tampa beveik įprasta praktika“, – teigia J. Stanišauskienė.
NT ekspertė pastebi, kad rinkos dalyviai tampa racionalesni: būsto pirkėjai renkasi ne vien kvadratinius metrus, bet ir kasdienį patogumą ir saugų sprendimą ilgesniam laikui. Pirkėjai vis mažiau toleruoja planavimo klaidas ir atskiria gerą, kokybišką būstą nuo vidutinio. Tad dažniausiai laimi tie projektai, kurie siūlo ne tik namus, bet ir sutvarkytą aplinką bei infrastruktūrą.
Sostinėje numatyti ambicingi projektai
Atsižvelgdama naujas rinkos kryptis, 2026 m. „NU:MO“ kartu su vystytojais ruošia ir plėtoja kelias reikšmingas kryptis – tiek daugiabučių, tiek namų segmente. Bendrovė dirba su partneriais „Vilmesta”, „Orner”, „Acinus”, „Volberna” ir kitais, todėl rinkai planuoja pristatyti projektus, orientuotus į šiandieninio pirkėjo lūkesčius – aiškią vertę, funkcionalumą ir patogią gyvenamąją aplinką.
Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas namų kvartalui „Pavasariai”. Tai vienas ambicingiausių šalia Vilniaus šiuo metu vystomų projektų, kuriame formuojama 184 namų gyvenvietė su poilsio, sporto ir žaliosiomis erdvėmis.
Taip pat planuojama naujų butų pasiūla Pilaitėje ir vidinėje miesto dalyje, kur paklausa tradiciškai išlieka stabili dėl vietos ir patogaus susisiekimo. Namų segmente ruošiami išskirtiniai projektai, kuriuose svarbi ne vien kvadratūra, bet ir privatumas, sklypo logika, aplinka bei aiškūs sprendimai šeimai.
