Ar nuo gresiančio kainų šoko gali išgelbėti alternatyvūs energijos šaltiniai?
Saulės ir vėjo energetika iki šiol daugeliui atrodo kaip nepasiekama ledkalnio viršūnė. Dažniausiai dėl informacijos stygiaus ir nepasitikėjimo. Dar viena ne ką mažiau svarbi priežastis – kaina. Tačiau pastaraisiais metais po 30–50 proc. kasmet brangstantis centrinis šildymas, vis aukščiau kopiančios naftos produktų kainos, paskui save tempiančios ir kitas kuro rūšis, prognozės, kad jau 2010 m. už elektrą mokėsime 2 ar net 3 kartus daugiau nei šiandien, verčia iš naujo svarstyti galimybę naudoti alternatyvius energijos šaltinius, prisiminti energijos taupymą.
Kada atsipirks?
„Svarbiausia suprasti, kodėl žmogus nori įsirengti saulės kolektorius ar fotoelementus. Kiekvieną kartą reikia skaičiuoti. Jei klientas ateina ir sako, kad jam pernelyg brangu tiesti liniją iki sodybos, o linija kainuotų 20 tūkst. litų, tai panaudoti saulės ir vėjo energiją pigiau nebus”, – ieškančius pigesnės, o gal net nemokamos saulės energijos „nuramino” bendrovės „Saulės energija” direktorius ir įkūrėjas dr. Edmundas Žilinskas.
Jis įsitikinęs, kad nėra jokių tabu norintiems naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Tačiau laikas, per kurį įdėti pinigai atsipirks, yra svarbus veiksnys, lemiantis iki šiol menką tokių sistemų populiarumą. Lietuvoje iki šiol dažniausiai gyventojai yra priversti įsigyti saulės kolektorius ar saulės ir vėjo jėgaines, tarkime, jei įsigytame ar statomame naujame name nėra tradicinių dujų, centrinio šildymo, elektros tinklų linijos.
„Kai kalbame apie elektros gamybą iš vėjo ir saulės, tokie sprendimai apsimoka statant naujus individualius ar daugiabučius namus arba tose vietovėse, kuriose elektros tiekimas nepatikimas ar net reikia tiesti naują elektros liniją”, – kalbėjo pašnekovas.
Alternatyvios energijos salos
Tačiau, kaip jau minėta, potencialių klientų entuziazmas priklauso nuo kainos. Jei sodyba yra atoki ir nutiesti liniją ar pastatyti pastotę kainuotų 100 tūkst. litų ir daugiau, tuomet verta galvoti apie alternatyvas. E.Žilinskas tikino, kad jo įmonė pajėgi suprojektuoti ir įdiegti visiškai autonomines šildymo ir elektros gamybos sistemas individualiems namams, įstaigoms. Jų „Saulės energija” jau sukūrė apie 150 visoje šalyje. Vidutiniškai įrengti sistemą, nepriklausomą nuo elektros tinklų energijos, kainuoja nuo 100 iki 150 tūkst. litų. Investicija perkopia 200 tūkst. litų, jei įrengiama ir geoterminio šildymo sistema.
Darbai tradiciškai pradedami skaičiuojant, kiek namo šeimininkams reikės elektros energijos. Atsižvelgiant į poreikį esą galima įdiegti tokią sistemą, kad Lietuvos saulės, vėjo ir žemės energijos pakaks visus metus namą aprūpinti elektra, šiluma ir karštu vandeniu. Kadangi vien vėjas ar saulė nėra patikimi energijos šaltiniai, kuriant autonomines sistemas naudojamos hibridinės saulės ir vėjo jėgainės. Tačiau net ir tuomet siekiant, kad energija būtų tiekiama patikimai ir nenutrūkstamai, klientams siūloma investuoti į generatorių, įsijungiantį nutrūkus elektros tiekimui.
Pašnekovas tikino, kad kartą investavus daugiau pinigų tokiai sistemai skirti nereikės. Saulės baterijoms suteikiama iki 30 metų garantija.
Užsakymų – iki metų galo
Nepaisant to, kad energija iš atsinaujinančių išteklių – nepigus malonumas, E.Žilinskas tikina sulaukiantis vis daugiau užsakymų, ypač brangstant elektrai ir šilumai.
„Darbo netrūksta, užsakymų turime iki metų pabaigos, vargu ar iki tol spėsime visus įgyvendinti”, – kalbėjo „Saulės energijos” vadovas. Pasak jo, žmonių pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik ekonominiai motyvai, bet kitos priežastys, pavyzdžiui, ekologija ar noras būti nepriklausomam nuo elektros tinklų.
Saulę pavaduoja vėjas
Greičiausiai atsiperkančia priemone panaudoti atsinaujinančios energijos išteklius E.Žilinskas pavadino saulės kolektorius, kurių gaminama energija naudojama vandeniui šildyti.
„Karšto vandens gamyba naudojant saulės kolektorius užtikrinama 8–9 mėnesius per metus nenaudojant jokio kito kuro”, – pasakojo pašnekovas. Kolektoriaus kaina gali svyruoti apie 15–20 tūkst. litų.
Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė neabejoja saulės kolektorių efektyvumu. Juos įsigyti esą apsimoka nepaisant Lietuvos klimato. Vis dėlto ji pripažįsta, kad žiemą apsirūpinti karštu vandeniu gali būti sunku.
„Net jei būtų sumontuoti tokie kolektoriai, kurie leistų pagaminti pakankamą karšto vandens kiekį žiemą, vasarą iškiltų kita problema – nebūtų kur dėti karšto vandens, jo būtų pagaminama per daug. Taigi vasarą reikėtų dalį energijos parduoti, o tam jau reikalingas tinklas ir t. t. Žinoma, galima dalį sistemos atjungti, tačiau tuomet sistema būtų naudojama neefektyviai”, – dėstė specialistė.
Kadangi vien saulės ar vėjo gali nepakakti, pasaulyje vis labiau naudojamos bei plėtojamos mišrios technologijos, tarkime, vėjo ir saulės jėgainės. „Žiemą šviesusis paros metas labai trumpas, taigi energijos pagaminama mažiau. Tačiau žiemą stipresni vėjai. Todėl į bendrą sistemą jungiami saulės fotoelementai ir vėjo generatoriai”, – kalbėjo pašnekovė.
Brangi priežiūra
Viename Vilniuje esančio SOS vaikų kaimo namų karštas vanduo šildomas naudojant saulės kolektorių energiją. „Vasarą energijos pagaminama pakankamai, kad tas namas būtų aprūpintas karštu vandeniu”, – kalbėjo Vilniaus SOS vaikų kaimo direktorius Dainius Miežys.
Tačiau rudenį ir pavasarį saulės kolektorius pagamina tik pusę energijos, reikalingos sušildyti vandeniui. Žiemą kolektoriai atjungiami ir vanduo šildomas dujomis.
Tačiau kur kas didesnis rūpestis SOS vaikų kaimui iškilo pastaraisiais metais. Mat kolektorius įrengtas tik pradedant įstaigos veiklą ir jam jau 13 metų. Direktorius apgailestavo, kad įrenginys pastaruoju metu reikalauja ypač daug priežiūros ir remonto.
„Dabar priežiūros sąnaudos, ko gero, jau didesnės nei teikiama nauda, todėl įrangą prižiūrinti bendrovė netgi pasiūlė atsisakyti kolektoriaus”, – pasakojo D.Miežys.
Geriausia pradedantiems statybas
Daugiausia galimybių sutaupyti energijos ateityje ir įsidiegti alternatyvios šilumos bei elektros gamybos įrenginius turi tie, kurie dar tik planuoja statyti individualų gyvenamąjį namą.
Nesunku esamas sistemas pertvarkyti ir jau pastatytų namų savininkams. Sunkiausia bendrai susitarti daugiabučių gyventojams, nors juose būtų galima įrengti didesnes sistemas, todėl saulės energija jų gyventojams būtų gerokai pigesnė nei individualių namų savininkams.
Renkantis sklypą, projektuojant namą E.Milutienė siūlo atsižvelgti į saulės architektūros principus, jie leidžia maksimaliai naudoti natūralią šviesą ir šilumą. Svarbu pasirūpinti, kad energija nebūtų švaistoma dėl gražiai, bet nebūtinai protingai išdėstytų langų.
„Pagal saulės architektūros principus pastačius šiltą namą gali nebereikėti papildomo šilumos šaltinio. Tokie parodomieji namai pastatyti Švedijoje, kurioje klimatas labai panašus į Lietuvos. Tačiau net jei reikėtų naudoti papildomus energijos šaltinius, išlaidos kurui bus pastebimai mažesnės, nei gyvenant įprastame name”, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vis daugiau Lietuvos architektų kreipiasi prašydami suteikti informacijos, ką reikia įvertinti ir kaip projektuoti namus, kad būtų efektyviai naudojama energija. Tokie pageidavimai esą vis dažniau nuskamba iš architektų klientų lūpų.
Alternatyva dar per brangi
Kad ir kaip būtų, kalbinti specialistai pripažino, jog kol kas atsinaujinančių energijos išteklių gaminama šiluma ir elektra yra brangesnė. Didžiąją saulės jėgainių kainos dalį sudaro net ne lėšos už fotoelementą, o už akumuliatorius, keitiklius, generatorius, vamzdynus, kurie užtikrina elektros bei šilumos tiekimą, saugo ir gamina energiją sutrikus sistemos veiklai.
Dėl šios priežasties pasaulyje gerokai populiaresnės saulės jėgainės, sujungiamos su elektros tinklais. Pastarieji ir atlieka akumuliatoriaus funkciją: superka perteklinę energiją ir gerokai atpigina saulės elektrinių savikainą gyventojams.
Tačiau netgi su tinklais nesiejamos saulės bei vėjo jėgainės turėtų tapti populiarios brangstant kitoms kuro rūšims ir elektrai. „Jei elektra kainuos litą, pusantro, du, saulės energija bus pigesnė”, – įsitikinusi E.Milutienė.