Žmonių psichinė bei fizinė sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, ir vienas jų – aplinka, kurioje gyvename, t. y. mūsų namai. Deja, kartais jie tampa vieta, kuri kenkia mūsų sveikatai.
Tai atskleidžia VELUX grupės nuo 2015 metų rengiamas „Sveikų pastatų barometras 2024“. Šio tyrimo duomenimis, vienas iš keturių europiečių gyvena pastatuose, kurių sąlygos neatitinka standartų.
Netinkamos patalpų sąlygos kenkia sveikatai
Iš tiesų retai susidomime, kokia mūsų namų aplinka, nors patalpose praleidžiame apie 80-90 proc. savo laiko: apie 60 proc. namuose, o likusį laiką – darbe, mokykloje ir (arba) keliaudami į darbą. Dauguma žmonių taip pat nesuvokia, kad yra daugybė ligų ir sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkama patalpų aplinka, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių bei lėtinės kvėpavimo takų ligos (prisiminkime vaikų astmą ar suaugusių lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, vėžį).
Visame pasaulyje atlikti tyrimai taip pat parodė1, kad netinkamos patalpų sąlygos gali būti susijusios su įvairiais sveikatos sutrikimais: pavyzdžiui, galvos skausmu, nosies, akių ir odos problemomis, nuovargiu, darbo produktyvumo ir mokymosi gebėjimų sumažėjimu. Patalpose gali būti daug stresą sukeliančių, neigiamą poveikį sveikatai turinčių veiksnių: netinkama temperatūra (skersvėjis, šaltis, karštis ir pan.), prastas apšvietimas, oro kokybė (kvapai, pelėsis, cheminiai junginiai, kietosios dalelės ir kt.), triukšmas.
Tyrimo tikslas – pagrįsti ir įvertinti sveikų pastatų naudą
„Nuo 2015 m. pagal „Sveikų namų barometrą“ stebima Europos Sąjungos (ES) namų būklė. 2024 m. leidinys pervadintas į „Sveikų pastatų barometrą“ (angl. Healthy Buildings Barometer), nes dabar jis apima visus pagrindinius pastatų tipus ir suteikia mums svarbių įžvalgų apie visų patalpų ir jų naudotojų sveikatą. Nacionalinio ir ES lygmens politikos formuotojai, taip pat pastatų sektoriaus suinteresuotosios šalys gali naudotis šiuo „Sveikų pastatų barometru“ kaip vadovu siekiant sveikų ir tvarių pastatų visoje Europoje“, – sako UAB „VELUX Lietuva“ pardavimų vadovas Marius Vinclovas.
Tiesa, pasak pašnekovo, situaciją apsunkina tai, kad nėra visuotinai pripažinto išsamaus sveiko pastato apibrėžimo. Minėtame „Sveikų pastatų barometre“ akcentuojama, kad sveikuose pastatuose svarbu gyventojų sveikata ir gerovė, taip pat – užtikrinamas ir didinamas tvarumas. Žmonių sveikata ir gerovė analizuojama keliais aspektais, kurių pagrindinis – psichinė ir fizinė sveikata.
Gerai psichinei ir fizinei sveikatai svarbu ir komfortiška aplinka, ir socialiniai ryšiai
Sveiki pastatai turėtų būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juose gyvenantys žmonės puikiai jaustųsi tiek fiziškai, tiek psichiškai. Pagrindiniai tai užtikrinantys rodikliai: patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, tinkamas apšvietimas, akustinis komfortas, ryšys su gamta, socialiniai ryšiai, patrauklus dizainas ir prieinamumas. Dalis šių paminėtų rodiklių daugeliui tikrai puikiai žinomi.
Niekam jau nereikia aiškinti, kad projektuojant pastatus turi būti užtikrinama tinkama oro apykaita, kad oras viduje būtų palankus gyventojų sveikatai ir gerovei. Pagrindiniai rodikliai, vertinantys patalpas šiuo aspektu: vėdinimo intensyvumas ir CO2 kiekis.
Gerai savijautai būtinas ir šiluminis komfortas: šaltuoju metų laiku patalpos turi būti pakankamai šildomos, vasarą – vėsinamos, saugomos nuo saulės kaitros. Pastarasis kriterijus tampa vis aktualesniu, klausantis prognozių apie prasidedančią karščiausią vasarą.
Gerai nuotaikai ir darbingumui labai svarbus tinkamas patalpų apšvietimas: dieną – natūralus, o tamsiuoju paros metu – elektrinis. Bendras apšvietimas turėtų atitikti individualius poreikius, užtikrinti vizualinį komfortą, nekelti pavojaus sveikatai.
Ketvirtas gerą psichinę ir fizinę savijautą patalpose garantuojantis rodiklis – akustinis komfortas. Tai reiškia: leisti pasirinkti tylias erdves, suteikti gyventojams galimybę reguliuoti ir kontroliuoti garsus atidarant / uždarant langus ir užtikrinti, kad triukšmo lygis būtų priimtinas ir patogus.
Projektuojant naujus gyvenamųjų kvartalus, namus ar kitus statinius, dera prisiminti, kad efektyvaus dizaino principai turi teikti pirmenybę žmonių poreikiams. Tai apima architektūrinius ir dizaino sprendimus, susijusius su estetika, dienos šviesa, spalvomis, tekstūromis ir patalpų išdėstymu. Visa tai daro įtaką psichologinėms ir emocinėms gyventojų reakcijoms.
Šie išvardinti rodikliai, neabejojame, daugeliui žinomi ir girdėti. Tačiau yra ir naujų, pavyzdžiui, ryšys su gamta. Lauko erdvės turėtų būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima lengvai pasiekti ir gyventojai galėtų leisti laiką žaliose erdvėse. Rekomenduojama „įnešti gamtą“ į vidaus erdves, įtraukti į pastatą natūralius elementus.
Dar vienas svarbus sveikų namų rodiklis – socialiniai ryšiai, t. y. prasmingų ryšių tarp žmonių skatinimas, galimybių būti bendruomenės dalimi suteikimas. Tai taip pat gerina gyventojų savijautą, mažina nerimą ir stiprina bendrą sveikatą. Ir taip, apie šį rodiklį turėtų prisiminti gyvenamųjų namų projektų vystytojai.
Na ir paskutinis prie geros savijautos priskiriamas kriterijus – prieinamumas, t. y. galimybė įsigyti šiais išvardytais rodikliais pasižymintį būstą.
Padėti galėtų pastatų renovacija
Daugeliui gali kilti natūralus klausimas – o ką daryti su tais namais, neatitinkančiais sveikų pastatų rodiklių. Imtis ir visus perstatyti? Tik visi supranta, kad tai nerealus lūkestis. Iš tiesų šioje situacijoje labai padėtų renovacija. Beje, ji padėtų ne tik užtikrinti geresnę gyventojų sveikatą, bet ir būtų ekonomiškai naudinga.
Jau minėtame „Sveikų pastatų barometre“ paskaičiuota, kad gerai suplanuota renovacija galėtų sukurti ES 200-500 tūkst. darbo vietų. Jei būtų atliktas visų ES neefektyviai naudojamų būstų kapitalinis remontas, išlaidos atsipirktų per dvejus metus.