Bankų rezultatai prastėja, skolininkų daugėja. Dėl nemokių klientų paskolų dalytojai skelbia jau praradę šimtus milijonų. Tačiau bankams primenama, kad tokia yra beatodairiško skolinimo kaina.
Neišmoktos pamokos
Šimtais milijonų skaičiuotas bankų pelnas ištirpo lyg pernykštis sniegas. Lietuvoje veikiantys bankai, dar pirmą šių metų ketvirtį paskelbę prastėjančius savo veiklos rezultatus, įspėjo: tai tik pradžia. Ir buvo teisūs – pusmečio rezultatai parodė, kad bankininkystę teks kuriam laikui išbraukti iš pelningiausių verslo sričių sąrašo.
Ankstesnių metų pelną keičiantys nuostoliai tik dar labiau kursto gandus, kad krizė gali priversti iš Baltijos šalių trauktis kai kuriuos didžiuosius tarptautinius bankus. Tačiau užsienio kapitalo bankai tokias kalbas neigia, o nuostolius teisina prastėjančia Lietuvos ekonomine padėtimi, dėl kurios gausėja nemokių klientų. Vis dėlto bankininkai raginami ir patys prisiimti atsakomybę už trumparegiškus sprendimus.
„Švedų bankai, galima sakyti, neišmoko savo pamokų. Jie panašią krizę išgyveno dar 1992 m., po ilgus metus trukusios neefektyvios valstybės kontrolės, bankų savivalės ir trumparegiškos makroekonomikos politikos. Tuomet sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului jų bankų sistema pateko į kritinę padėtį, nedarbo lygis augo, o valdžia ilgai nesugebėjo suvaldyti šalyje kilusios panikos, kol galų gale teko nacionalizuoti nemažą dalį bankų. Tačiau švedai, regis, leido tas pačias klaidas daryti savo antrinėms įmonėms Baltijos šalyse”, – dabartinę bankų padėtį Lietuvoje vertino Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų katedros profesorius Gediminas Dubauskas.
Skolinimo varžybos
Dėstytojas dar prieš trejus metus paskaitose studentams sakydavo, kad iš bankų paskelbto lenktyniavimo, kuris jų suteiks daugiau paskolų, nieko gera nebus.
„Tada mano žodžiai daugumai skambėjo juokingai, – sakė pašnekovas. – Atsimenu du savo studentus. Vienas dirbo tuomečiame „Hansabanke” (dabar „Swedbank” – red. past.), kitas – SEB banke. Jie net tarpusavyje lenktyniaudavo, kuris išduos daugiau paskolų.”
Ši krizė, anot jo, turėtų būti pamoka ir Lietuvos bankui. Esą galbūt reikėtų ne pasyviai stebėti padėtį ir vykdyti tik planinius patikrinimus, o žvelgti toliau į ateitį ir pamačius pirmus nukrypimus – reaguoti. „Suprantu, kad Lietuvos bankas neturi galių komerciniams bankams nurodinėti, kaip elgtis ir ką pirkti, tačiau svarstau, gal vertėtų ieškoti griežtesnių kontrolės būdų”, – pridūrė VU Ekonomikos fakulteto profesorius.
Komercinių bankų veiklą kontroliuojantis Lietuvos bankas pusmečio rezultatų nekomentuoja, kol finansinių duomenų nepaskelbė visos šalies finansų institucijos.
Švedai nesitrauks
Akademinė bendruomenė vis garsiau diskutuoja, kad reikėtų stiprinti komercinių bankų priežiūrą, mat šie gali nesuspėti reikiamu metu nuspausti stabdžių. Svarstoma, ar nevertėtų tikrinti, kaip bankai naudoja indėlius, verslo paramai skirtas lėšas, ar pagrįstai įsigyja su tiesiogine veikla nesusijusio turto ir pan. Mat valstybė yra garantavusi už indėlius, neviršijančius 100 tūkst. litų. Jei bankai sukluptų, tai taptų visų mokesčių mokėtojų problema.
„Man nerimą kelia žinios apie didžiulius bankų nuostolius. Juolab kad dar pernai nuo 6 iki 4 proc. buvo sumažinta privalomųjų atsargų norma, o nuostoliai tik didėja. Bet jeigu šie susidaro tik dėl atidėjinių, tai, manau, nereikėtų labai jaudintis. Bankai tuos pinigus turi, tik negali jų naudoti. Kita vertus, šitie signalai tikrai nelinksmi. Bankai kaupia didžiules sumas, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje atsiras labai daug žmonių, kurie negalės grąžinti paskolų. Dėl pačių bankų nesijaudinu. Jų „motinos” žadėjo padėti”, – dienraščiui sakė G.Dubauskas.
Didžiosioms Europos finansų grupėms pradėjus skelbti apie nuostolius, Baltijos šalys vėl pradėtos vadinti akmenimis po bankų kaklu. Būtent Baltijos šalių regione dominuojantys Švedijos bankai prarado daugiausia pinigų. Švedijos bankų vadovai priversti aiškintis, kad Baltijos šalių palikti neketina ir, jei reikės, pagrindiniai bankai pasirengę padėti antrinėms įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Norime pabrėžti, kad mūsų nuostata dėl SEB ilgalaikio potencialo Baltijos šalyse lieka nepakitusi”, – pristatydama pusmečio rezultatus kalbėjo SEB banko prezidentė Annika Falkengren.
Nuostoliai – tik dėl skolų
Bankininkai tikina, kad geresnių pusmečio rezultatų ir nesitikėję, nes antrą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika sparčiai traukėsi. Dėl to daugėjo nemokių klientų, o bankai buvo priversti didinti atidėjinius galimiems paskolų nuostoliams padengti. Esą būtent tai ir sumaišė jų kortas – jei nebūtų reikėję didinti atidėjinių, bankų rezultatai būtų mažų mažiausiai teigiami.
Didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse užimantis „Swedbank” paskelbė, kad Lietuvoje jo nuostoliai antrą pusmetį siekia 351,7 mln. litų. Tiesa, neatskaičius mokesčių ir per pusmetį suformuotų 708 mln. litų atidėjinių, pirmą šių metų pusmetį „Swedbank” mūsų šalyje būtų uždirbęs 284,4 mln. litų pelno.
„Akivaizdu, kai Lietuvos ekonomika traukiasi, tampa mažesnė, tai sumažina ir banko produktų paklausą, o kartu ir pačius bankus. Gerai, kad blogųjų paskolų dalies augimas antrą ketvirtį atitiko prognozes Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vertindami dabartinį makroekonomikos kontekstą tikimės, kad šių paskolų augimas antroje 2009 m. pusėje sulėtės”, – vylėsi „Swedbank” vadovas Lietuvoje Antanas Danys.
Švedijos „Swedbank”, patyręs 2,012 mlrd. Švedijos kronų (631,7 mln. litų) grynojo nuostolio, paskelbė atleisiąs 3,6 tūkst. darbuotojų. Daugiausia tarnautojų bus atsisakyta Baltijos šalyse ir Švedijos banko padaliniuose Ukrainoje, Rusijoje.
Nuo metų pradžios darbuotojų banke „Swedbank” Lietuvoje jau sumažėjo 210, o iki 2009-ųjų pabaigos iš viso jų dirbs 500 mažiau.
Be to, „Swedbank” Lietuvoje pranešė, kad pabrangus naujai išduodamų ir anksčiau išduotų paskolų savikainai, bankas sieks peržiūrėti paskolų palūkanų maržas, kad jos atitiktų rinkos realijas.
Smunka ir SEB
Ne ką geriau antrą ketvirtį pasirodė ir kitas švedų milžinas. Vien Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį SEB bankas patyrė 168,5 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio, o visa grupė – 224,9 mln. litų. Pernai tuo pat metu banko veiklos rezultatas Lietuvoje buvo 255,5 mln. litų, o grupės – 225,6 mln. litų audituoto grynojo pelno.
Tiesa, šį pusmetį banko grupė Lietuvoje skyrė 286 mln. litų atidėjinių blogosioms paskoloms. Pernai tuo pat metu – tik 19,5 mln. litų. Tai kone 15 kartų mažiau.
Švedijos SEB bankas taip pat pranešė apie nuostolius. Šie balandžio–birželio mėnesiais siekė 193 mln. Švedijos kronų (60,2 mln. litų), nors vos prieš metus buvo skaičiuojamas 2,81 mlrd. kronų pelnas. Tokius prastus ketvirčio rezultatus taip pat lėmė padidėję nuostoliai iš paskolų ir nematerialiojo turto nurašymas Rytų Europos padaliniuose.
SEB grynieji atidėjiniai galimiems nuostoliams iš paskolų per metus padidėjo nuo 448 mln. kronų iki 3,57 mlrd. kronų. Nematerialiojo turto nurašymas recesijos alinamose Baltijos šalyse siekė 2,32 mlrd. kronų, o Rusijoje – 77 mln. kronų.
„Nurašymą reikėtų vertinti atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį, skolinimo apimtis mažėja, blogųjų skolų daugėja”, – pareiškė Švedijos SEB banko vadovė A.Falkengren.
Blogųjų paskolų neišvengs
Dėl padidėjusių atidėjinių nukentėjo ir bankas „DnB Nord”. Per šešis šių metų mėnesius bankas patyrė 136,4 mln. litų grynojo nuostolio. Prieš mokesčius ir atidėjinius „DnB Nord” uždirbo 129 mln. litų veiklos pelno, t. y. 37,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau vien per antrą šių metų ketvirtį teko suformuoti 189 mln. litų atidėjinių. Iš viso jų yra 294,6 mln. litų.
Pasak banko prezidento ir valdybos pirmininko Wernerio Schilli, dauguma jų buvo suformuoti paskoloms, suteiktoms klientams, dirbantiems nekilnojamojo turto plėtros, statybų ir transporto sektoriuose.
Norvegų bankas „DnB Nor” antrą ketvirtį uždirbo 0,4 mlrd. litų. Tai yra vos ketvirtadalis to, ką bankas gavo prieš metus. Didelę dalį nuostolių norvegams pažėrė „DnB Nord”, bendra „DnB Nor” ir vokiečių banko „NordLB” finansų grupė, aktyviai veikianti Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Preliminariais grupės duomenimis, Latvijoje bankas buvo priverstas nurašyti 13,9 proc. paskolų, Estijoje – 7,4 proc, Lietuvoje – 6,8 proc.
Neskubėk ir būsi pirmas
„Nordea Bank Lietuva” šiemet pirmą pusmetį patyrė 6,5 mln. litų nuostolio, kai blogosioms paskoloms atidėjo 38,6 mln. litų.
„Mes realiai vertiname rinkos padėtį ir suprantame, kad sparčiai silpstant ekonomikai bankams išvengti blogųjų paskolų nepavyks”, – teigė banko „Nordea Bank Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker.
Banko paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 7 mlrd. litų ir buvo 9,4 proc. didesnis negu tuo pačiu metu pernai. Gyventojų indėliai šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 7,7 proc., įmonių – mažėjo 10,5 proc. Anot I.Skisaker, vis daugiau bendrovių, jausdamos apyvartinių lėšų trūkumą, indėlio sutartis nutraukia arba gerokai sumažina indėlio sumą.
Tiesa, pagrindinis bankas „Nordea” gavo pelno, ir net daugiau, nei tiktasi, – 2,1 mlrd. litų.
Grynasis banko pelnas per metus sumažėjo tik 11 proc. Pernai tuo pačiu metu jis buvo 2,4 mlrd. litų. Bankas dėl išaugusių pajamų iš skolinimo padidino šių metų pelno prognozes.
„Mes vystomės pagal mūsų planus, su šiek tiek didesniu, nei prognozuota, pelnu, – naujienų agentūra „Bloomberg” cituoja „Nordeos” vykdomąjį direktorių Christianą Clauseną. – Mūsų paskolų bazė stipri, o patirti paskolų nuostoliai neviršijo planuotų.”
Ko gera, vienos didžiausių Europos finansų grupių vadovai dabar džiaugiasi, kad Baltijos šalyse „Nordea” užima gana nedidelę rinkos dalį, tad ir blogųjų paskolų nuostoliai čia bus mažesni nei konkurentų.
Ne visų pelnas ištirpo
Iš visų iki vakar finansines pusmečio ataskaitas pateikusių Lietuvos bankų bene vienintelis Medicinos bankas gavo pelno – 1,82 mln. litų.
„Mes nesame išimtis. Kaip ir kiti bankai, šiemet suformavome nemažai atidėjinių – apie 17 mln. litų. Tai nemaža suma, ir banko pelnas dėl to gerokai nusmuko. Tačiau atidėjinių augimas bent jau nėra toks didelis ir skausmingas kaip kituose bankuose. Mes esame konservatyvūs – atidėjinius numatėme gerokai anksčiau nei konkurentai. Pernai, regis, suformavome net apie 15 mln. litų atidėjinių, daugiau, nei mums reikėjo”, – dienraščiui pusmečio rezultatus komentavo Medicinos banko valdybos pirmininkas Kęstutis Olišauskas.
Banko kapitalo pakankamumas yra didesnis nei 20 proc., o likvidumas – per 60 proc. Pagal Lietuvos banko nustatytus normatyvus bankų kapitalo pakankamumas turi būti ne mažesnis nei 8 proc., o likvidumas – ne mažiau nei 30 proc.
Šiaulių bankas pirmą šių metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, patyrė 2,4 mln. litų nuostolio. Pernai pirmą pusmetį bankas buvo uždirbęs 15 mln. litų grynojo pelno. Pusmečio veiklos nuostolį taip pat lėmė suformuoti 13,7 mln. litų atidėjiniai abejotiniems aktyvams ir dėl išaugusios piniginių resursų kainos sumažėjusios grynosios pajamos iš palūkanų.
Pavojai bankams
Bankininkai dėl prastos ekonominės padėties šalyje kaltina politikus. Esą dabar, kai makroekonominiai rodikliai vis dar prastėja, viena sėkmingos bankininkystės veiklos, nuo kurios didžia dalimi priklauso ir kitų šalies ūkio subjektų geras funkcionavimas, prielaidų – stabili teisinė aplinka. O Lietuvoje tokios nėra.
„Bankininkystės sektoriui šiuo metu nerimą kelia du dalykai: tai, kad Seime vis dar nepriimtas finansinio tvarumo įstatymas, kuris suteiktų garantijų ir kartu padidintų pasitikėjimą finansų sektoriuje, ir tai, kad inicijuojami įvairūs skuboti ir tinkamai neparengti įstatymų pasiūlymai. Mūsų nuomone, nemažas pavojus stabiliam bankų sektoriaus darbui gali kilti, jei Seimas skubotai priimtų fizinių asmenų bankroto įstatymą, pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymą ir panašiai”, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Bankai, nors ir sugriežtino kreditavimą, vis dar tikina aktyviai dalyvausiantys įvairiose Vyriausybės ekonomikos skatinimo programose.
„Makroekonominio stabilumo siekiančiai Vyriausybei bankų sektorius, jo indėlininkų interesai yra labai svarbūs, lygiai kaip šalies ekonomikai svarbūs yra bankų kreditai, todėl visus sprendimus kviečiu priimti drauge aptarus”, – susitikime su bankininkais sakė premjeras A.Kubilius.
Blogosioms paskoloms atidėta 2 mlrd. litų
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino pateiktais duomenimis, komerciniai šalies bankai 2009 m. liepos 1 d. buvo padarę atidėjimų blogosioms paskoloms už 2,4 mlrd. litų – tai sudaro beveik 3 proc. visų paskolų vertės.
Jo tikinimu, Lietuvos komercinių bankų padaryti blogųjų paskolų atidėjimai ir uždelstos paskolos bankų sistemai – „jokie ne smūgiai”.
„Bankai normaliai dirba, turi pakankamai kapitalo ir gali padaryti maždaug dukart daugiau atidėjinių, negu iki šiol yra padarę”, – kalbėjo R.Šarkinas, tačiau ateities prognozes pateikė šitaip: „Ateitis visuomet būna šviesi, situacija gali tiktai gerėti, bet ne šiandien, ne ryt ir ne poryt.”
Vytauto Didžiojo universiteto Finansų katedros vedėja Kristina Levišauskaitė teigė pastebėjusi, kad bet kuriam bankui blogųjų paskolų didėjimas nėra gerai, bet didelio masto problemos Lietuvoje ji dar nematanti: „Milijardai, žmogiška prasme, daug. Bet pačios banko sistemos masteliu, tai nėra labai daug.”
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. Antanas Burašas pabrėžė, kad atidėjiniai yra gniuždantys, bet nelemiantys bankų kapitalo bendros padėties, nes bendras nacionalinis produktas viršija 100 mlrd., o atidėjiniai – 2 mlrd. litų.
„Kol kas padėtis nėra tragiška”, – reziumavo pašnekovas.
K.Levišauskaitė sakė, kad vienas svariausių veiksnių, lemsiančių padėties stabilumą, bus skandinavų bankų įtaka Lietuvoje esantiems jų padaliniams.
„Didžioji dalis akcinio kapitalo dabar yra iš Skandinavijos, mūsų bankai – maža atsvara. Jeigu mūsų bankų sistemoje veiktų tiktai vietos bankai, kuriuos prižiūri ir reguliuoja mūsų Lietuvos bankas, tas vertinimas galbūt būtų kitoks, bet šiuo metu, žinant, kad rinkoje vyrauja kapitalo bankai, skandinaviški bankai… Daug priklauso nuo to, kaip keisis jų padėtis. Jeigu ji negerės… Kiekvienas verslas rūpinasi pats savimi. Tada jau jis nežiūrės, kad kitoje bankų sistemoje antriniam bankui blogai”, – sakė pašnekovė.
Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas pripažino, kad bankų, kurie dėl atidėjinių blogosioms paskoloms pirmą šių metų pusmetį patyrė 628 mln. litų nuostolio, krizė dar tik artėja.
„Pagal visas krizės teorijas į bankus krizė ateina šiek tiek vėliau negu į visą ūkį. Dabar, matyt, ji artėja ir prie bankų”, – vakar susitikime su Seimo opozicija tvirtino centrinio banko vadovas.
Tačiau jis patikino, kad kol kas šalies komerciniams bankams padėti nereikėjo.
R.Šarkinas informavo, kad su visų bankų akcininkais sutarta dėl veiksmų, kurių bus imamasi padėčiai pasunkėjus: „Su visai bankais sutarta, kad priartėjus prie ribos, bankai didins įstatinius kapitalus.”
Pasak jo, šalies bankai gali absorbuoti dar 2,9 mlrd. litų, kad vykdytų kapitalo pakankamumo rodiklius.
Šaltinis: BNS, lrt.lt
Aurelijus Burda, finansų maklerio įmonės „Orion Securities” filialo Lietuvoje vadovas
Nemanau, kad yra taip blogai, kaip gali atrodyti vien žvilgtelėjus į bankų ataskaitas. Nuostoliai fiksuojami dėl vis didesnių formuojamų atidėjinių blogosioms paskoloms. Tiesa, dabar bankai daro didesnius atidėjinius, nei jiems priklauso, nes mato, kad tam tikros klientų grupės ateityje veikiausiai taps nemokios.
Šiandien svarbiausia bankų kapitalo pakankamumas, t. y. kiek tų blogųjų paskolų bankai gali absorbuoti. Padėtis dabar tikrai nėra tokia bloga, kokia buvo praėjusių metų pabaigoje, kai buvo kilusi likvidumo krizė (kai gyventojai puolė atsiimti iš bankų indėlių – red. past.). Viskas paprasčiau, nes dabar bankai turi laiko optimizuoti savo veiklą ir pasiruošti blogiausiems scenarijams.
Kalbant konkrečiau, mažiausiai nerimą kelia Skandinavų bankai. Manau, kad pagrindiniai bankai tesės savo pažadus ir esant reikalui tikrai padės čia veikiančioms antrinėms bendrovėms. Sunkiau pritraukti kapitalo būtų vietos bankams. Tačiau vietos bankai, tokie kaip Šiaulių ar Ūkio, yra labai gerai kapitalizuoti. Pavyzdžiui, šią savaitę paskelbti Šiaulių banko antro ketvirčio rezultatai rodo, kad banko kapitalo pakankamumo rodiklis yra 16 proc. – du kartus daugiau, nei reikalauja Lietuvos bankas. Tiesa, kai ekonomika tokiu įspūdingu greičiu ritasi žemyn, dar kiek anksti sakyti, kad užteks dabartinio vietos bankų kapitalo, tačiau norėčiau pabrėžti, kad galimi įvairūs variantai spręsti blogiausius scenarijus – nuo subordinuotų paskolų iki Vyriausybės pagalbos išperkant dalį bankų akcijų.
Taip pat noriu pridurti, kad centrinio banko atliktas Lietuvos bankų sistemos tyrimas nepalankiausiomis sąlygomis (angl. – Stress test) kelia pasitikėjimą bankais, nes jų rezultatai gana geri.
Nepalankių sąlygų tyrimas (angl. – Stress test)
Lietuvos bankas, remdamasis pirmo ketvirčio duomenimis, atliko šalies komercinių bankų likvidumo ir kredito rizikos tyrimus.
1. Likvidumo rizikos nepalankiausiomis sąlygomis tyrimas buvo atliekamas pagal tris pagrindinius scenarijus. Pirmas – daroma prielaida, kad šalies bankai neturi galimybių skolintis iš patronuojančių bankų ir pritraukti kitų lėšų, todėl trūkstami pinigai gaunami tik parduodant turtą. Antras – pagrindiniai bankai kompensuoja 50 proc. indėlių sumažėjimo. Trečias scenarijus – pagrindiniai bankai visiškai kompensuoja likvidumo (spartaus indėlių sumažėjimo) trūkumą.
Kiekvienu atveju buvo analizuojama, kad indėliai sparčiai gali sumažėti 10, 15 ir 20 proc., nors istoriniai duomenys rodo, kad 1994–2008 m. indėliai Lietuvos bankų sistemoje per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,3 proc. Tai buvo 2008 m. spalį. Atsižvelgiant į tai, indėlių sumažėjimas 10 proc. gali būti laikomas mažai tikėtinu įvykiu, o 20 proc. vertintinas kaip beveik neįmanomas įvykis.
Išvada. Daugeliu atvejų banko likvidumo rodiklis po šoko buvo didesnis negu 30 proc. O tai reiškia, kad bankams bėdų dėl likvidumo nekiltų.
2. Kredito rizikos tikrinimas atliktas siekiant apskaičiuoti nuostolius nuvertėjus paskolų portfeliui ir įvertinti, ar banko turimos atsargos pakankamos šiems nuostoliams padengti. Šis tyrimas buvo atliktas penkių didžiausių šalies bankų atžvilgiu: SEB, „Swedbank”, „DnB Nord”, „Snoro” ir Ūkio. 2008 m. pabaigoje šie bankai užėmė 76 proc. visos paskolų rinkos ir buvo pritraukę 84 proc. visų bankų sistemos indėlių.
Tikrinant bankus įvertinta tikimybė, kad nekilnojamojo turto, pramonės, prekybos, statybos, transporto ir žemės ūkio įmonės bei namų ūkiai taps nemokūs. Šiems sektoriams suteiktos paskolos sudaro didžiąją analizuojamų bankų paskolų privačiajam sektoriui portfelio dalį. Tyrimas buvo atliekamas pagal tris pagrindinius scenarijus.
– Būsto kainų kritimas. Buvo pasirinkta 30 ir 40 proc. kainų kritimas nuo 2009 m. pirmo ketvirčio. Tokiu atveju nekilnojamojo turto kainos nuo aukščiausio taško, kuris buvo 2008 m. pirmą ketvirtį, iš viso smuktų 47 ir 55 proc. Mažėjant būsto kainoms, išauga rizika, kad suteikta paskola pasidarys didesnė už užstato vertę.
– Palūkanų normų kilimas. Sparčiai kylančios palūkanų normos ir didėjantis palūkanų normų litais ir eurais skirtumas lemia spartų paskolų litais mažėjimą, kartu skatina jau esamus bankų klientus pasikeisti paskolos valiutą. Be to, auganti pinigų kaina lems mažėjantį bankų pelningumą, o brangstantis finansavimas tarptautinėse rinkose gali sumažinti Skandinavijos patronuojančiųjų bankų kredito srautus į Baltijos šalių regioną.
– Nedarbo lygio augimas. Prie šiemet prognozuojamo nedarbo lygio pridedama 3,2 ir 4,8 proc. Dėl išaugusio nedarbo šalyje sumažėja dirbančių skaičius, todėl sukuriama mažesnė pridėtinė vertė.
Išvada. Lietuvos bankų sistema turi pakankamas kapitalo atsargas tikėtiniems paskolų portfelio nuostoliams padengti. Tiesa, remiantis tyrimo rezultatais, 2009 m. bankams gali prireikti papildomai pritraukti iki 200–250 mln. litų kapitalo netikėtiems nuostoliams.
Šaltinis: Lietuvos bankas
