Centriniams bankams karpant bazines palūkanų normas, jos netrukus gali nusileisti iki nulio, tačiau komerciniai bankai savų palūkanų leisti neskuba.
Nemokamų pinigų amžius gali būti visai šalia, rašo „Bloomberg” naujienų agentūra.
Didiesiems centriniams bankams nelauktu tempu mažinant bazinę palūkanų normą, ši rekomenduojama skolinimosi kaina pirmą kartą nuo devintojo dešimtmečio pradžios nukrito žemiau bazinės infliacijos ir yra ženklų, jog mažės toliau.
Vakarykštis Anglijos banko bei Europos centrinio banko palūkanų normų sumažinimas, kuris vyksta palūkanoms JAV ir Japonijoje artėjant prie nulio, yra bandymas grąžinti gyvybės stagnuojančiai ekonomikai bei pinigų rinkoms.
„Tai lenktynės iki nulio”, – sako „Aviva Investors”, valdančios apie 230 mlrd. dolerių, ekonomistas Stewartas Robertsonas. – „Nėra jokių kliūčių dar labiau mažinti normas”.
Tačiau centrinių bankų kova gali būti sunki nes vartotojai ir verslas rodo didesnį interesą taupyti nei leisti, o bankai mieliau kaupia kapitalą nei jį skolina.
Centrinių bankų „koalicija” mažinant normas gali būti nepakankama paskata, nes kredito rinkos išlieka silpnos, o tai rodo, kad finansinės institucijos vis dar „sandėliuoja” pinigus. Nors bankų pasirengimą skolinti vieni kitiems indikuojanti LIBOR palūkanų norma ketvirtadienį buvo 2,39 proc., palyginti su 4,82 proc. spalio 10 dieną, ji vis tiek išlieka 139 baziniais punktais aukštesnė nei JAV centrinio banko gairė.
Per penkerius metus iki prasidedant pasaulinei kredito krizei šis skirtumas buvo vidutiniškai 22 baziniai punktai.
Kai kurios finansinės institucijos nelinkusios mažėjančiomis palūkanomis leisti pasinaudoti savo klientams. Baigiantis ketvirtadieniui, didieji britų „HSBC Holdings”, „Barclays” ir „HBOS” nebuvo nutarę, ar pakeisti savo palūkanų normas, kaip tai padarė centrinis šalies bankas.
„Problemos pinigų rinkoje tebėra didelės”, – aiškina „ABN Amro Holding” ekonomistas Dario Perkinsas. – „Rinkos palūkanų normos yra didesnės nei centrinių bankų ir tai kelia jiems nerimą”.
Tuo pačiu metu bendrovės ir vartotojai lėtėjančio ūkio augimo bei griežtėjančio kreditavimo akivaizdoje taupo. Pavyzdžiui, JAV „Cisco Systems”, pirmaujanti tinklo įrangos gamintoja, prognozuoja, kad jos pelnas dėl finansų krizės sumažės pirmą kartą per penkerius metus.
Kitoje Atlanto pusėje Liuksemburgo „Arcelor Mittal”, didžiausia pasaulyje plieno gamintoja, šią svaitę nurodė, kad paklausos mažėjimas verčia dukart mažinti produkcijos.
Automobilių gamintojai ir mažmeninės prekybos atstovai irgi yra tarp kompanijų, smarkiai sukrėstų sumažėjusios paklausos. Japonijos „Toyota Motor”, antra pagal dydį pasaulyje, ketvirtadienį paskelbė prognozę, kad jos pelnas sumažės labiausiai per pastaruosius 18 metų.
Prekybininkai „Gap”, „Macy`s” ir „Target” savo ruožtu praneša apie JAV smukusius pardavimus.
Britų centrinis bankas ketvirtadienį savo bazinę palūkanų normą sumažino nuo 4,5 proc. iki 3 proc. – žemiausio lygio nuo 1955 metų.
Europos centrinis bankas antrą kartą per mėnesį normą mažino 0,5 procentinio punkto – iki 3,25 proc. Benko vadovas Jeanas Claude`as Trichet neatmetė galimybės, kad ji bus mažinama ir toliau.
JAV centrinis bankas dar praėjusią savaitę savo normą sumažino iki 1 proc. – žemiausios per pusšimtį metų, o Japonijos bankas normą nukirpo iki 0,3 proc.
Pinigų politika švelninama dėl 15 mėnesių besitęsiančios kredito krizės, kuri sutrikdė ekonomikos augimą bei pastūmėjo infliaciją labiau nei centriniai bankai prognozavo dar prieš du mėnesius.
Ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas sumažino savo tik mėnesį išsilaikiusią kitų metų pasaulio ūkio augimo prognozę nuo 3 iki 2,2 proc.
