Netoli sostinės tyvuliuojantis Balčio ežeras po truputį anka. Vandens telkiniams po truputį mažėjant ir apsauginei penkių metrų pločio zonai „nukeliaujant” į ežerą, atsiveria galimybės gyvenamaisiais namais užstatyti jų krantus.
Paskelbti draustiniu Balčio ežero vietovių esą taip pat dar nebūtų galima.
Ežeras tampa nebeprieinamas
Judėjimo „Už gamtą” nariams skambinant pavojaus varpais, ketvirtadienio popietę prie ežero atskubėjo Aplinkos ministerijos, Pilaitės bendruomenės bei kitų organizacijų atstovai.
„Mus, kaip Pilaitės bendruomenės narius, labai domina tai, kad ežeras tampa nebeprieinamas, prasidėjo statybos, kurios keičia [Balčio ežero] krantus. Šis Vilniaus pakraštys išsiskiria savo gamta: paukščiais ir augmenija.
Čia yra tikrai retų augalų ir jie visi nyksta akyse”, – interneto portalą lrt.lt tikino Pilaitės bendruomenės narė Daiva Červokienė. Pasak moters, statybos prasidėjo žiemą, nuo tada pakeista viena ežero pakrantė, o pats ežeras dėl to nuseko pusmetriu.
„Įtarėme, kad tai yra kitoje pusėje suformuoto sklypo ir jame iškasto tvenkinuko pasekmė. Vis dėlto ežero ar pelkės apsauginė zona turėjo būti, ir kai ji sunyksta per vienerius metus, neįsivaizduojama, kas vyks toliau” , – samprotavo Pilaitės rajono gyventoja.
Judėjimo „Už gamtą” iniciatyvinės grupės narys Algirdas Knystautas dvejoja, ar Balčio ežero atveju dar galima kažką pakeisti. Jis teigė nenorįs, kad tokia situacija plėstųsi per visą Lietuvą. „Situacija čia pasiekusi begėdiškas ribas, bet vis dėlto gal dar galima kažką padaryti?” – teiravosi gamtosaugininkas.
Situacija būdinga daugeliui užpelkėjusių ežerų
„Situacija yra būdinga daugeliui Lietuvos užpelkėjusių ežerėlių, jo [Balčio ežero] veidrodinis [kur yra vanduo] paviršius yra apie keturis hektarus, dar beveik du kartus toks plotas yra paežerinė pelkė. Ežeras ekologiniu požiūriu funkcionuoja tik su pelke.
Jeigu tą ežero pelkę sunaikintume, užverstume arba užkastume, tai jau būtų nebe ežeras, o tvenkinys, didelė kūdra ir gamtiniu požiūriu jis būtų visiškai nevertingas”, – sakė Aplinkos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto gamtos mokslų daktaras Julius Taminskas.
Pasak jo, vargu ar Balčio ežeras būtų vertingas ir rekreaciniu požiūriu – pablogėtų jo vandens kokybė ir kitos gamtinės charakteristikos būtų nebe tokios vertingos. „Tie žmonės, kurie nutartų jį [ežerą] keisti, praktiškai patys susikurtų sau problemą”, – įspėjo J. Taminskas.
Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, lrt.lt teigė, kad Statybos inspekcijos rašte jokių pažeidimų šiuo atveju nėra.
„Iš tikrųjų viskas susiję su žemėtvarkiniu pagrindu – žemės grąžinimas ir vandens apsaugos juostų nustatymas, žemės paskirčių nustatymas įvyko prieš gerą dešimtmetį. Šitas pavyzdys parodo, kad reikia pasitelkti gerokai daugiau specialistų negu vienos tarnybos”, – tikino pašnekovas.
Pasak V. Bezaro, prie gražaus savo gamtine įvairove, užankančio ežero nėra nustatytos vandens apsaugos juostos ir tam tikros ežero dalys, kuriose dar telkšo vanduo, esą fiksuotos kaip žemės ūkio paskirties žemė. „Iš tikrųjų tai yra pelkė, statyti nieko negalės, bet pati apsauga ir, galų gale, praėjimas pro šitą vietovę nėra užtikrintas”, – kalbėjo V. Bezaras.
Ežero ateitis priklausys nuo valdininkų
V. Bezaras patvirtino, kad saugomos teritorijos statuso čia nėra, o miestas plečiasi ir plėsis toliau. Pasak pašnekovo, reikia žengti žingsnius, kurie padėtų kultūringai sutvarkyti tą teritoriją.
„Vienas dalykas – [reikia] pasižiūrėjus pakeisti vandens telkinio ribas, nes dabar matome, kad turbūt trečdalis buvusio ežero yra apskaičiuota kaip vandens telkinys. Visa kita – žemės ūkio paskirties žemė, pelkių naudmenys. Tikslinga būtų nustatyti apsaugos zoną ir pelkėms, kad ir nedidelę – bet tai yra vienas svarbiausių biotopų gamtoje”, – sakė V. Bezaras.
Paskelbti draustiniu Balčio ežero vietovių esą taip pat negalima, mat jis dar negautų tokio statuso. „Tačiau matome, kad vandens telkinys yra didelis, vertė irgi didelė. Iš visų pusių šitas telkinys yra spaudžiamas urbanizacijos. Be abejo, darant bendrąjį planą [Vilniaus rajono] savivaldybei reikėjo atkreipti į tai dėmesį. Dabar šalia esantis Pilaitės mikrorajonas glaudžiasi visai netoli šios vietos ir rekreacinių teritorijų beveik nėra”, – patikino V. Bezaras.
„Čia yra ne tik aplinkosauginis konfliktas, bet ir visuomeninis. Žemė sudalinta, pastato [namą] žmogus, užtveria praėjimą ir atsiranda konfliktinė situacija”, – apibendrino pašnekovas.
J. Taminsko nuomone, ar ežeras sunyks, priklausys nuo valdininkų, kurie gali duoti teisę keisti arba nekeisti vandens apsaugos zonas. Pagal dabar egzistuojančius įstatymus, ežero ploto negalima keisti ir negalimi jokie statiniai pelkėje. „Jeigu nebus pakeista žemės paskirtis ir išliks paežerinė pelkė, tai joje negalima bus statyti jokių statinių, maksimaliai ką bus galima daryti pelkėje – ją šienauti”, – sakė J. Taminskas.
