SEB banko analitikai sumažino prognozuojamą 2012 m. BVP augimo rodiklį nuo 5,5 proc. iki 4 proc.
O 2013 m. rodiklį sumažino nuo 5 proc. iki 4,5 proc.
Anot analitikų, kitąmet prognozuojamo mažesnio BVP augimo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti ne šalies viduje, o išorėje. Globalinės ekonomikos atsigavimas susikomplikavo ir jai gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – net pakartotinė recesija. Priežastis – pernelyg didelių valstybių skolų problema, kurios iš pradžių pasaulio politikai „nepastebėjo”, 2008 m. žlugus JAV bankui „Lehman Brothers” nebegalėjo suvaldyti, o ir dabar deda nepakankamai pastangų padėčiai ištaisyti.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šalies eksportas pradeda prarasti pagreitį, atsimušdamas į stringančią pagrindinių užsienio prekybos partnerių paklausą. DELFI primena, kad Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, augo per 38 proc., tačiau liepą smuko beveik 6 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu.
Tai savo ruožtu pristabdė šių metų pradžioje įsibėgėjusias investicijas, nes verslininkai ėmė daug atsargiau vertinti plėtros perspektyvą. Kadangi spartaus valdžios išlaidų didėjimo neverta tikėtis nei šiais, nei ateinančiais metais, šiokių tokių vilčių teikia tik vienintelis BVP elementas – namų ūkių vartojimas, teigiama SEB pranešime.
Vien šildymas gali suvalgyti augančius atlyginimus
Anot G. Nausėdos, žvelgiant į artimiausią ateitį, labiausiai reikėtų nerimauti dėl didėsiančių šildymo sąskaitų, kurios vers namų ūkius apsiriboti neišvengiamomis išlaidomis ir mažins ne pirmojo būtinumo prekių paklausą.
SEB banko ekspertų apskaičiavimais, vidutinės 60 kv. m buto nerenovuotame sename name šildymo išlaidos 2010-2011 m. šildymo sezonu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo 325 Lt per mėnesį. Šildymo kainai padidėjus 20 proc., vidutinio buto šildymo išlaidos ūgtelėtų maždaug 65 Lt per mėnesį.
Jei išsipildytų gana optimistiška prognozė ir vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet padidėtų 5,5 proc., vidutinio statistinio darbuotojo pajamos „į rankas” išaugtų 85 Lt. „Kaip matome, brangesnės šildymo paslaugos „suvalgytų” beveik visą darbo užmokesčio padidėjimą, jau nekalbant apie maisto produktų ir kitų prekių kainų augimą”, – teigė G. Nausėda. Jo nuomone, dėl baimių vėl gali į namų ūkius sugrįžti taupymo vajus.
Nereikia pervertinti augsiančių pensijų ir MMA
Ekonomistas pabrėžė, kad kitais metais numatytas pensijų dydžio atstatymas iki 2009 m. lygio ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas (Vyriausybė siūlo didinti penkiasdešimčia litų iki 850 litų nuo kitų metų liepos – DELFI) suteiktų tam tikrą impulsą vidaus rinkai, tačiau tai būtų vienkartinis postūmis, kurio reikšmės nereikėtų pervertinti.
„Minimalios mėnesio algos kėlimas būtų daug efektyvesnis, jei tuo pat metu būtų padidintas ir neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau, spėju, kad globalinių iššūkių akivaizdoje gali pritrūkti ryžto tai padaryti”, – abejojo G. Nausėda.
SEB banko analitikai paliko galioti tą pačią 2011 m. vidutinio darbo užmokesčio kilimo prognozę (5,5 proc.), tačiau 2012 m. ir 2013 m. prognozuojamus rodiklius sumažino atitinkamai nuo 6,5 proc. iki 5,5 proc. ir nuo 7 proc. iki 6 proc.
Panašios „Swedbank” prognozės
Rugpjūčio pabaigoje „Swedbank” Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė prognozes, kad antros pasaulinės recesijos tikimybė – apie 30 proc., labiausiai tikėtina, kad ekonomika augs, nors ir lėtai. Lietuva galimą antrą pasaulio ūkio sulėtėjimą pasitinka labiau pasiruošusi nei prieš trejus metus, tačiau atlaisvinti diržų dar negali. Jis perspėja, kad dabar ypač svarbūs teigiami lūkesčiai, kad nesustotų investicijos ir augimas.
Anot N. Mačiulio, lėtėjančią pasaulio ekonomiką Lietuva pasitinka geriau pasiruošusi nei 2008 metais: einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas išaugęs, o įmonių produktyvumas ir konkurencingumas pastaraisiais metais augo greičiau nei kaimyninėse šalyse.
Finansų ministerija šiais metais Lietuvai augimą prognozuoja apie 5,8 proc. – tokie BVP augimo tempai Lietuvoje būtų mažesni nei pirmąjį pusmetį.
