Penktadienį po ketverių restauravimo metų iškilmingai atidengtas Kretingos Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčioje esantis 400 metų senumo didysis altorius.
Po įspūdingos misterijos, skirtos šv. Pranciškaus gyvenimui ir darbams, visai sausakimšai bažnyčiai sukalbėjus šv. Pranciškaus maldą „Viešpatie, padarykmane savosios ramybės pasiuntiniu, leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta, santaiką, kur vyrauja barniai, vienybę, kur gresia skilimas, tikėjimą, kur kankina abejonės, tiesą, kur viešpatauja klaida, viltį, kur braunasi nusiminimas, džiaugsmą, kur slegia liūdesys, šviesą, kur užgulusios tamsybės”, aidint fanfaroms, nusileido batikos technika išdabintas audeklas (autorė Aida Pečeliūnienė), iki tol slėpęs restauruoto didžiojo altoriaus tviskėjimą.
Restauruojant XVII amžiaus 16 metrų aukščio didįjį Kretingos bažnyčios altorių atidengtas autentiškas tapytas marmuras, kuris buvo uždažytas aliejiniais dažais. Per ketverius metus specialistai restauravo ir konservavo tapybą, autentišką auksavimą, į pirmykštę vietą sugrįžo 21 restauruota polichromuota skulptūra.
Be to, restauravimo metu buvo atidengtas unikalus pirminis dekoras – dirbtino marmuro gyslos. Restauratoriaus S. Stanionio manymu, altorių XVII a. sukūrė drožėjų ir dažytojų komanda. Pasak specialistų, atkurtas altorius dabar atrodo taip, kokį jį prieš 400 metų sukūrė pirmieji meistrai. XX a. pradžioje bažnyčia buvo iš pagrindų atnaujinta, padidinta, joje yra 7 mediniai altoriai.
Į Kretingos bažnyčios didžiojo altoriaus atidengimo iškilmes broliai pranciškonai buvo sukvietę Lietuvos žvaigždes – baleriną Eglę Špokaitę, smuikininką Martyną Švėgždą fon Bekerį, berniukų chorą „Ąžuoliukas”, Vilniaus arkikatedros vargonininką Bernardą Vasiliauską. Šie ir kiti atlikėjai dalyvavo misterijoje. Patys broliai pranciškonai skaitė epizodus iš šv. Pranciškaus gyvenimo, o paskui tarsi Šv. Pranciškus dalijo duoną susirinkusiems.
Po iškilmių parapijonys ir svečiai tradiciškai buvo pakviesti pabendrauti brolių pranciškonų auloje, kurioje ne vienas kretingiškis, o ir svečiai prisipažino, kad po tokios šventės ir maldų taip norisi būti švaresniems siela ir geresniems vieni kitiems.
