Franke

Ar šį sezoną už šildymą mokėsime mažiau?

Ar šį sezoną už šildymą mokėsime mažiau?

Daug žadėjęs energetikos ministras praėjusią savaitę pripažino, kad valdžia bejėgė sumažinti šildymo kainas.

Nuo lapkričio įsigaliojo Prezidentės inicijuotas naujas Šilumos įstatymas. Buvo teigiama, kad jį priėmus jau šiemet šildymo kainos galėtų sumažėti iki 10 procentų. Tačiau daugiabučių namų bendrijų vadovai stebisi tokia aritmetika. Pasak jų, iš šilumos kainos išbrauktas šilumos punktų priežiūros mokestis vis tiek turės būti mokamas, todėl šių paslaugų mokesčiai vargiai sumažės. Anot jų, iki šiol nenustatyta šio mokesčio skaičiavimo metodika, juridiškai neišspręsti šilumos punktų įrangos nuosavybės klausimai.

Premjero sudarytos darbo grupės parengti pasiūlymai augančioms šildymo kainoms pažaboti galėtų būti įgyvendinti tik per kokius penkerius metus, sako patys rengėjai. Jei išvis pasiūlymais bus naudojamasi. Beje, Energetikos ministras taip pat subūrė darbo grupę „Šilumos vartotojų padėčiai gerinti“ likus mėnesiui iki šildymo sezono – rugsėjo 22 dieną. Veiksmo daug, rezultato artimiausiu metu – jokio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama su žurnalistais, dar kartą pareiškė palaikanti Energetikos ministrą, o derybas su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų prilygino prašymui atvežti saulę. Todėl šildymą galėtų atpiginti lapkritį įsigaliojęs naujasis šilumos įstatymas ir daugiabučių namų gyventojų iniciatyvumas.

„Kol kas net ir grūmojant tarptautinei krizei, antrai bangai, kuro kainos ne krenta, o atvirkščiai – auga. Du trečdaliai apspręsti bendra tendencija dėl kuro kainų, kam negali daryti įtakos nei ministras, nei aš, nei niekas kitas. Tai, kam galima daryti įtaką, aš ir pasiūliau savo šilumos kainų įstatymu, kuris turėtų nuo 5 iki 10 procentų sumažinti kainas, jeigu žmonės ir bendrijos sugebės pasinaudoti ir pačios valdys savo šilumos centrus“, – sako D. Grybauskaitė.

Šilumos įstatymo pakeitimų esmė, kad daugiabučių namų gyventojai patys ar per samdomus specialistus galėtų prižiūrėti namuose esančius šiluminius punktus ir reguliuoti jų prietaisus. Taip pat iš šildymo kainos būtų eliminuotas mokestis – per du centus už sunaudotą šilumos energijos kilovatvalandę. Iki šiol šis mokestis atitekdavo už šilumos punktus atsakingiems šilumos tiekėjams, dėl ko jie esą galėjo būti suinteresuoti didesniu šilumos suvartojimu. Įstatymas įsigaliojo nuo lapkričio pirmosios. Šiluminių punktų prižiūrėtojus gyventojai galės rinktis iki kitų metų liepos.

„Ta kaina jau įsigaliojo nuo lapkričio pirmos ir ji yra 6 procentais mažesnė negu ta, kokia būtų buvusi, jeigu nebūtų to įstatymo. Tačiau tas nėra dovana. Tas sumažėjimas. Kadangi jis yra dėl to, kad iš kainos išimamos šilumos punkto eksploatacijos sąnaudos ir nusidėvėjimo sąnaudos. Eksploatacijos sąnaudos vis tiek ateis tik per kitur. Per priežiūros tarifo padidėjimą“, – teigia Būsto rūmų teisininkas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas Algirdas Glodenis.

„Kainų komisijai patvirtinus metodiką, savivaldybės turi nustatyti šilumos punktų, jų įrenginių priežiūros maksimalią kainą, ir tuo būdu administratoriai ar pastatų prižiūrėtojai turėtų skaičiuoti tuos naujai patvirtintus mokesčius. Tame mokestyje turėtų būti numatyta ir šilumos punkto priežiūros, atstatymo, remonto vertė. Tai tie du centai praktiškai pereina iš šilumos kainos į priežiūros kainą. Lėšos iš vienos eilutės pereina į kitą eilutę“, – sako Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas.

Bendrijų vadovai sako, kad priėmus šilumos įstatymą, liko daug neišspręstų juridinių ir nuosavybės klausimų.

„Nėra tikslaus aiškumo, kaip su pačiais įrenginiais, jeigu jie priklauso mums, tai kokiais teisės aktais jie mums atitenka? Ar už simbolinį mokestį mes juos nuperkam? Pagal kokį įstatymą perduodami bendrijoms prižiūrėti? Iškyla klausimas, kas tieks įrengimus. Ar Vilniaus energija mums tieks, ar reikės ieškoti rinkoj? – klausia Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas Vytautas Vaičiulis.

„Gyventojų niekas neatsiklausė, ar jie nori tos dovanos. Ateina ir pareigos. Reikia rūpintis ta nuosavybe. Ir rūpintis kartais ekstremaliomis situacijomis. Pavyzdžiui, žiemą išėjus iš rikiuotės. Jei anksčiau pasirūpino tas, kieno tas gaminys buvo, šiandien poįstatyminiais aktais tas nėra sureguliuota. Kada įteiki dovaną, reikia pasiklausti, ar jos nori“, – sako A. Glodenis.

Siūlymus, kaip sumažinti šildymo kainas, šį mėnesį pateikė ir premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė. Jos vadovas Algirdas Kvedaravičius sako, kad pateikti net 25 pasiūlymai, tačiau tikrai nesą skirti šiam šildymo sezonui.

„Kaip jie bus realizuojami, kokiu laiku, tokio uždavinio nebuvo iškelta. Mano supratimu, tai ne vienų metų perspektyvos klausimas. Įsitikinau, kad nuo siūlomos idėjos iki jos įgyvendinimo trunka ne mažiau, kaip penki metai“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas A. Kvedaravičius.

Tačiau, nepaisant visų darbo grupių pastangų, naujų įstatymų, dujos brangsta, o šildymo kainos toliau auga.

„Jeigu lyginsim su paskutiniu šildymo sezono mėnesiu praeito šildymo sezono, tai priešingai yra padidėjimas kainos. Kažkur apie 21–22 procentus. Labai to didelio džiaugsmo vartotojai nepajus“, – teigia A. Glodenis.

TAIP PAT SKAITYKITE

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu