Valdžia svarsto, kaip būtų galima papildomai apmokestinti apleistas žemes, nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ketvirtadienį viešėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Vaišvila atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai rūpesčiai Klaipėdos apskrityje yra apleistos žemės, o pačiame mieste – savavališkas žemės užėmimas. Taip pat Baltijos pajūryje esama vietų, kur statomos užtvaros ir trukdoma prieiti prie vandens.
„Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per metus Klaipėdos apskrityje buvo užfiksuota 200 atvejų, kai žmonės tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo apleistas žemes. Visoje šalyje tokių atvejų buvo apie 7 tūkst. Žinoma, iš tiesų tokių žemių yra kur kas daugiau”, – sakė S. Vaišvila.
Jo teigimu, vieni apleistų žemių savininkai susitvarkyti yra nepajėgūs finansiškai, kiti – dėl senyvo amžiaus, tačiau dauguma – piktybiški. Administracinės teisės pažeidimų kodeksas už tai numato nuobaudas. Be to, anot S. Vaišvilos, yra sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kaip būtų galima papildomai apmokestinti apleistų žemių savininkus.
