Franke

Šildymas ir liūdna jo istorija

šildymas namuose problemos

Kad ir kaip ilgai gąsdino apie šylantį klimatą, spėliojo bus ar ne – o ji ėmė ir atėjo. Eilinį kartą nelauktai. Kelių priežiūros tarnyboms, su slidžiais keliais ir šaligatviais, bei su didelėmis šildymo sąskaitomis senų daugiabučių gyventojams. Kiek ji tęsis – parodys laikas, o spustelėjęs šaltukas parodė, kad visgi gyvenam šiaurinėj Europos daly ir šalčiai pas mus ne tik būna, bet ir moka suimti tvirtai, parodydami visas „sutaupytas“ statybos, apdailos, renovacijos vietas.

Kodėl, atrodo, panašaus išsilavinimo ir pajamų turinčių darbuotojų buityje tiek skirtingų istorijų? Juk namų statybos etapai ir geriausių pasirinkimo diskusijos nuolat skambėjo tarp visų besistatančių ir jau pastačiusių specialistų, ypatumais dalinasi visi, kurie remontavo (o tokių, juk beveik visi, nes bent tapetus klijuot tikrai teko). Ieškantoptimalaus varianto – didelės perspektyvos: statybinėms medžiagoms pirkti,  montuoti, kur pas ką geriau, pigiau, ką iš Lenkijos verta, o ką vietoj,  meistrus  rekomenduoti, kaip pasirinkti ar patiems montuoti.  Rezultatai tikrai skirtingi, o ypač man, nes pirmas šildymo sezonas, jau pradedam gyvent, o bėdos nesibaigia.

Namą statėmės kaip ir daugelis – kiek pajėgėm savo jėgom, ko nemokėjom ar nespėjom, nemokėjom – samdėme. Iškilo gražus, gal kiek per didelis (nors pradėjus gyvent ir gavus pirmąsias sąskaitas už elektrą, o dar pradėjus šildyti  supratau, kad stipriai per didelis). Pastatėme gan greitai, gal, kad daug patys ir savi dirbo. Pamatus liejo ir mūrą kėlė uošvis su draugu, elektrą darė kaimynas, vandens tiekimą (sužinojus darbų kainą) pasidariau pats – proto nedaug ten reikia, šildymui paėmėm meistrą, pasiūlytą kaimyno (nes kiek skambinau kitų rekomenduotiems – tai lig su kosmonautais kalbėtis, kaina lig Švedijoj ima).  Per šią vasarą išsidažėm, susirinkom baldus, pradėjom kraustytis.

Elektros kiekiai, tik pradėjus gyvent, nesuvokiami. Kur ji dedasi? Atėjo kaimynas – paskaičiavom lemputes, viryklę… Na, orkaitė lyg nuolat nedirba. Kas tuomet taip ryja? Numojo ranka kaimynas  – karšto vandens daug leidžiat, busboileris. Bet moteriškės juk vonioj nemirksta – vonios dar nėra, tik dušas, o ir antro aukšto nėra. Na – pakeisim lemputes į „led“ – padės. Dėl visa ko paleisime į darbą katilą – pirkom granulinį. Brangus, velnias, bet lyg geras – jau tiek prisiskaičiau apie jį, kad „ir patikimas ir rimtas gamintojas“, net knieti išbandyt. Išbandėm – ir šalčio nesant pasidarė aišku – kažkas ne taip.

Nekaista vamzdeliai daugiau nei pusėje kolektoriaus (labai „mandras“ žodis, kaip tik pinigams lupti). Meistrelis pralakstė gal pusę dienos ir sako, kad garantinį reik kviest. Kviečiausi – atvyko. Sako, kad su pečiumi kaip ir viskas gerai – taigi dega. Na, ir aš matau, kad dega… O kas man iš to? Vėl meistrelis palakstė, pasukiojo …Nieko nesupranta. Na aš irgi nesuprantu daugiau, bet kaip dabar daryti? Pasuksiu, sako, Steponui,  jis vyras protingas. Pasuko, atvyko.  Dviese palakstė ir Steponas sako: „ Gal geriau mes jums nuolaidą padarysim“. Net  kojos nutirpo.. Nuo ko?? Pinigai sumokėti, šalčiai ateina kitą savaitę, ką tu čia nuleisi? Susibarėm, o rezultato jokio.

Darbe vos neverkiau – papasakojau visą istoriją, pasirodo aš ne vienintelis toks. Populiaru, pasirodo, padaryt „kažka“ ir pasiplauti, jei neveikia.  Baisiau tai, kad tvarkyti svetimas klaidas norinčių  ir galinčių taip pat ne fontanai.  Arba nenori, arba laiko nėra. Kur dar tos istorijos apie „nuo vilko ant meškos“.  Liko dar vieni, kur prisiskambint sudėtinga, bet jau du kolegos jų pavadinimą sakė, nes serviso kompanija, kuri ir dujinius, ir granulinius parduoda ir remontuoja. Tik bjaurūs jie irgi, sako: „atvažiuosim tik mokant už iškvietimą“. Na, o jei iš jų atvykimo jokios naudos nebus?Keistas požiūris į verslą, bet telefonu pasakė, kad už atvykimą ir mokestį surašys defektinį lapą su būtinais darbais, ką reikia atlikti, kad veiktų arba, kad tiktų kitai garantinei tarnybai ar draudimui. Tiek to – paskutinis šansas vis tik. Atvyko. Meistras apžiūrėjo katilinę, patylėjo – sako: „Gal pasuksim viršininkui“. Pasuko, pakalbėjo, sako, atvyks ir jis.  Atvyko. Nors geriau gal būtų ir nevykęs.

–        Kas montavo? Ar turit sutartį, projektą, išpildomąjį projektą?

–        Na ir klausimai… Tai kas, ne taip surinkta?

–        Kolektoriaus žiedų per mažai, pagal plotą arba vamzdynai per ilgi sukloti į grindis. Reguliavimo nėra, automatikos nėra, katilinėje  nesuprantam, kas kam tai dėjo ir kam to reikia, nes daiktai, kurie sudėti, netinka pagal įrangą, siurblių per daug, jei ne ten stovi ir ne tokie. Parašysiu, nuotraukose sužymėsiu. Su tiek klaidų, tik pardavimui namus stato…

Darbe su visa profų komanda skaitėm – išdėjo abu „kur reikia“ ir kur ne. Klaidos, dėl kurių neveikia, juokingos, o išvada dar juokingesnė – „katilinę pilnai perdaryti“. Siurbliai šildymui skirstyti – gali likti, jei negaila elektros išlaidų, nes Azijos gamintojų irgi 10 kartų daugiau elektros ryja. Katilas per didelis, bet su katilinės perdarymu galima sureguliuoti, didinant vandens kiekį sistemoje. Jo automatika – nepajungta ir nepilnos komplektacijos, reikia dar pirkti, jei noriu, kad „rytų“ kurą saikingai arba pagal poreikį namui (patalpos termostatas vadinasi). O katilinės dalys, vožtuvai ir maišyklės (trieigiai), kurie kainavo didžiausius pinigus – išmesti, nes ne tos paskirties sudėti.

O vat dėl elektros kilo diskusija:  paraše, kad karštas vanduo iš boilerio pajungtas prie vonios rankšluosčių džiovintuvo, tai klaidinga ir labai brangu, nes cirkuliacinis siurblys iš boilerio iškrauna šilumą ir šildo tik vonios džiovintuvą… Juk forumuose skaičiau kaip tai patogu ir dar juk meistras patarė. Va čia greit bus aišku – juk nesunkiai patikrinama. Išjungiau ir palikau – pabūsime be gyvatuko. Tuo pačiu paprasčiau paskaičiuoti, kiek kainuotų perdarant „taip kaip reikia“ visą katilinę. Kol skaičiuos – bus aišku, kiek tiesos tuose lapuose išvadų.

Šokas buvo dvigubas – elektra, visgi, broilery prapuola, tai pataikė. Grįžo skaitiklis „į protą“ ir tai jau po poros dienų pasimatė. Antras šokas buvo su perdarymu  – nauja įrengt būtų kainavę pigiau. Ir dar pateikta dviem variantais – pirmu pigiau, bet brangiau eksploatacijoj, antru – brangiau pradžioj, bet bent 10% mažiau kūrensi, su tuo vandens kiekio didinimu dėl katilo perteklinės galios. Kaip taip galima – juk ten tik vamzdžiai. Ir dar garantija, parašyta, kad tik savo darbams galioja, o kaip veiks namo šildymas – negarantuoja, nes nemato, kaip įrengta, brėžinių ir tik „bandyssureguliuot“

Paklausiau savo  moters – sako: „pakanka pigiai ir gerai“, tai sutarėm antrą variantą. Susivežė krūvą dėžučių ir sulipdė – per kelis vakarus, kaip tik ant šalčių. Klausiu, ką kur pasukti, kad karštas vanduo ruoštųsi, ką reguliuot, kad neperkaistų, kur vasaros metu užsukt… Juk prieš tai montavęs meistras visą lapą pripaišė su sukiojimo niuansais ir dar krūvos lapelių ant čiaupų kabėjo su užrašais. Pasišypsojo, sako, tu juk automatinę katilinę nusipirkai, tai kurą pilk ir namie šilumą automatikoj nustatyk – daugiau nėra ko nagus kišt. Taigi pinigus už tai ir moki, kad sukiot nieko nereikia.  Juk tavęs gali ir nebūt, kai pasukt reiks, o automatika bus. Juk mašinoj nepuoli varikliui termostato motorui sukioti – tai ko čia norisi? – stebėjosi meistras. Gal ir yra logikos, o kad katilas granulinis tavo, rimtas, bet senoviškas – gerai, kad bent užsikuria jis pats, bet valyt ir reguliuot, deja, pats turėsi jį. O kuo daugiau tinginiausi – tuo daugiau kūrensi, nes šiluma į dūmtraukį bėgs, nes vidus pelenais aplimpa ir šilumos nuėmimą ir dūmtraukį užkišinėja.

Paaiškino, parodė ką valyt, kur krapštyt, kur pelenus išimti – deja, bet supratau, ir visai ne tai, ką skaičiau forumuose ir ką santechnikas pasakojo. Žadėjo, kad ateit reiks kartą per savaitę – tai supratau, kad ne tik ateit, bet ir valyt.

Užstrigo meistro žodžiai – sako, juk kai rinkaisi, matei kad kainos skiriasi, turėjo  bent klausimas kilti, kodėl. Juk funkcijos surašytos – už ką tokius pinigus moki. Kai dešrą perki – supranti juk ,kad kainuoja tiek –  kiek mėsos viduj.  Čia juk nesiskiria. Negi pagal metalo storį rinkaisi? Juokinga, bet tikrai pataikė… Tiek daug apie tai rašo forumuose„specai“, kad pasirodė rimtas argumentas, o ką gero eksploatacijos turi nesusimasčiau… Ir dar kažkas patarė.

Juokiasi meistras, sako, juk serviso meistro reikėjo paklausti ir būtum sužinojęs viską. Gal ir teisus. Pradėjo reguliuot šildymą, pasakę, kad truputį daugiau elektros ims, bet veiks. Valio,  net pinigų beveik negaila pasidarė. Aš laimingas, o vienas iš meistrelių klausia – ką su vandentiekiu daryti. O ką daryt – taigi veikia? Tik pečiais trūktelėjo ir „sakėpaklaust“, nes čia pataisė ir nesunkiai pataisoma buvo, bet vandentiekį tai nebent išorėje naujus vamzdžius klot. Bet ką su nuotėkom daryti? Supratau tada defektinio lapo gale pastabos prasmę, kurią praleidau. Nejaugi taip būna?

Po pokalbio su techniku, viršininku, kuris  aktą rašė  – sutarėm, kad peržiemosiu, o kitais metais ieškosim sprendimo, nes mano darytas vandentiekis suklotas per mažo diametro vamzdynais, bet tai menka bėda, nes didesnė, kad jungtys, kurios sujungia vamzdyną – netinka montuoti betone ir po metų ar kitų, pasidaro nesandarios, todėl jas reikės keisti, išmušant plyteles ir  betoną.  Ir  tai žino „visi santechnikai“. Tai naujus vamzdžius pratiesti bus pigiau, nei remontuoti.. Nuotekų vamzdynai, kuriuos parvežė kolega, veždamas sau medžiagas namui  pigiai iš Lenkijos, ir sukloti grindyse yra skirti tik lietvamzdžiams gaminti…

Jau tikiu – prie kiekvieno daikto yra jų Europos sertifikatas, kuris nurodo jų naudojimo paskirtį, tik reikėjo specialisto, kuris atliktų jų vertimą į „žmonių kalbą“. Suprantu, kodėl reikia projekto – nes nerasiu tų vamzdynų,  nors ir pats klojau.

Paklausiau – ar įmanoma dar blogiau. Pradėjo technikas juoktis, prisižiūri, sako, visko. Juk čia darė patys ir pigiai, o kaip padaro „specialistai“ ir už brangiai – tada tai būna tikrai blogai. Brangu ir klientui, ir dar neveikia, o ir kai palikti nėra ko. Juk paskaitai internete – pilna besišildančių saule žiemą, ar joninio“ šildymo mėgėjų ar „infraredo“ sistemų. Jie bangomis užeina, praeina – bet savo dalį rinkos pasiima. Kol nebūna šaltos žiemos, jie kažkaip pragyvena ir toliau mulkina žmones. O kiek dar tokių, kurie mažina šildymo galias,kad gauti geresnę kainą už mažesnį gaminį ir tai parduoti.  Tiesą sako – geriau pasikonsultuoti kad ir su mažu diplomuotu specialistu, nei su dideliu, bet mokslų nebaigusiu ar tik vieną gamintoją žinančiu specialistu, nes suklaidinti gali būtent nežinojimas – kaip jūsų atveju su vandentiekio jungtimis. Juk būtų bent pardavėjas užsiminęs – ši klaida būtų išbraukta. Būtumėt pirkę daiktą įmonėje, kuri būtų arba meistrą davusi, arba surinkimo schemą – nebūtų klaidos katilinėj.

Parašiau savo istoriją, kad kiti pasimokytų, gal bent keliems norintiems savo rankomis atlikti darbus, mintys kils prieš darant pasiklausti ne „supermamos“ puslapyje, o pas specialistą ar bent darbo schemą pasidaryti. Norint pigiau – prisimins, kad „skūpas moka du kart“, ar kodėl priedai kainuoja brangiau.

UAB „Gilės inžinerija“ serviso tarnyba, Amadėjau ir Dariau, ačiū jums už kantrybę bei šilumą namie, su geriausiaislinkejimais ir mokykitės iš svetimų, kad ir mano, klaidų.

carbontek

Kiti temos straipsniai

Jung
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu