Teisingai instaliuotame židinyje su kasete, problemų su dūmų išmetimu neturėtų būti, bet vis dėlto kartais jų iškyla.
Dažniausiai pasitaikantis atvejis – dūmų pakliuvimas į patalpą, o ne dūmtraukį. Jei taip atsitinka, neskubėkite skambinti į firmą, su pretenzijomis „Jūs pardavėte blogą židinio kapsulę”. Pirmiausiai patikrinkite kamino sklendę – galbūt pamiršote ją atidaryti. Prisiminkite ar seniai valėte dūmtraukį, gali būti, kad jis užsinešė suodžiais (dažniausiai taip atsitinka mažo diametro dūmtraukiuose), arba į dūmtraukio konstrukciją patenka pašalinių daiktų (užstrigo plytgaliai, šiukšlės ar paukščiai susuko lizdą). Dūmtraukį reikia išvalyti, poto vėl uždegtį židinį. Ne mažiau svarbus šviežaus oro pritekėjimas į patalpas.
Trauką dūmtraukyje galima įvertinti ir „plika akimi”, esant per silpnai traukai, liepsna esti tamsiai raudona, su juosvais kraštais. Ryškiai baltos ugnies liežuviai byloja apie traukos perteklių. Prie optimaliausios kamino traukos, liepsnos yra aukso geltonumo spalvos.
Židinio degimui didelę įtaką daro oro sąlygos: trauka gerokai sumažėja esant rūkui, t.y. žemam slėgiui ir padidėja vėjuotą dieną. Šaltuoju metų laiku, kai temperatūrų skirtumas patalpose ir lauke didelis, dūmtraukyje gali susidaryti šato oro kamštis. Kad tai pašalinti, rekomenduojama židinio kasetės viršutinėje dalyje uždegti suglamžyto laikraščio skiautę. Bėgant laikui, dūmtraukio kanalai praranda hermetiškumą – plieno paviršius suyra, o plytiniuose dūmtraukiuose ištrupa siūlės. Tokiais atvejais kaminui prireiks kapitalinio remonto.
Jeigu dūmtraukis visiškai naujas ir tvarkingas, ir vis tiek dūmai pasoviai patenka i patalpą, tai didelė tikimybė, kad neteisingai apskaičiuotas dūmtraukio diametro ir pakuros matmenų santykis.
AUTORIUS: UAB Krosnys ir krosnelės
