Statant naują namą tenka iš anksto priimti daugybę sprendimų – nuo konstrukcijų ir apšiltinimo iki elektros instaliacijos, vėdinimo bei šildymo sistemos. Vienas dažniausių klausimų planuojant šildymą – kada reikėtų pasirinkti ir montuoti šilumos siurblį?
Patį įrenginį galima sumontuoti gana vėlyvame statybos etape, tačiau šildymo sistemą suplanuoti reikėtų gerokai anksčiau. Šilumos siurblio galia, grindinis šildymas, vamzdynai, elektros įvadas, karšto vandens talpa ir lauko bloko vieta yra tarpusavyje susiję sprendimai.
Todėl geriausias principas paprastas: šilumos siurblį pasirinkti dar projektavimo arba ankstyvame statybos etape, o patį įrenginį montuoti tada, kai tam paruoštos inžinerinės sistemos ir pastatas.
Kodėl apie šilumos siurblį verta galvoti dar prieš apdailą?
Šilumos siurblys nėra tik vienas lauke pastatomas įrenginys. Oras–vanduo sistema tampa visos namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalimi.
Dar prieš atliekant galutinę apdailą gali reikėti numatyti:
- šilumos siurblio galią;
- lauko bloko vietą;
- vamzdžių trasas;
- elektros instaliaciją ir reikiamą galią;
- grindinio šildymo kontūrus arba radiatorius;
- kolektorių vietas;
- karšto vandens talpos vietą;
- kondensato ir atitirpinimo vandens nuvedimą;
- automatikos ir temperatūros daviklių vietas.
Jeigu šie klausimai sprendžiami tik baigiant namo apdailą, kartais tenka keisti jau įrengtus vamzdynus, gręžti sienas, koreguoti elektros instaliaciją ar ieškoti kompromisinės vietos įrangai.
Todėl planuojant naują namą verta iš anksto pasirinkti tinkamą oras–vanduo šilumos siurblį ir jo techninius parametrus suderinti su projektuojama namo šildymo sistema.
1. Projektavimo etapas – tinkamiausias laikas priimti pagrindinius sprendimus
Idealiu atveju šildymo sistema pradedama planuoti dar tada, kai koreguoti namo projektą yra paprasta.
Šiuo etapu nebūtina jau turėti nupirkto šilumos siurblio. Daug svarbiau žinoti, kokio tipo sistema bus naudojama ir kokių techninių sąlygų jai reikės.
Vienas svarbiausių dalykų – apskaičiuoti namo šilumos nuostolius.
Šilumos siurblio galia neturėtų būti parenkama vien pagal namo plotą. Du vienodo 150 m² ploto namai gali turėti skirtingą šilumos poreikį dėl skirtingo apšiltinimo, langų, sandarumo, architektūros ir kitų parametrų.
Tikslus patalpų šilumos nuostolių skaičiavimas yra vienas iš pagrindinių tinkamo šilumos siurblio ir šilumos atidavimo sistemos projektavimo elementų. Per mažos galios įrenginys gali sunkiau patenkinti šildymo poreikį šalčiausiomis dienomis, o nepagrįstai didelis taip pat nebūtinai bus optimalus sprendimas.
Ką verta žinoti šiame etape?
Projektuotojui arba šildymo specialistui naudinga turėti:
- namo plotą;
- patalpų planus;
- sienų, stogo ir grindų konstrukcijas;
- šilumos izoliacijos charakteristikas;
- langų plotą ir parametrus;
- numatomą pastato sandarumą;
- pageidaujamą patalpų temperatūrą;
- gyventojų skaičių ir karšto vandens poreikį.
Naujos statybos namo atveju didelę dalį šios informacijos galima gauti tiesiog iš architektūrinio ir techninio projekto.
2. Grindinis šildymas ir šilumos siurblys turėtų būti projektuojami kartu
Naujuose namuose oras–vanduo šilumos siurblys dažnai derinamas su grindiniu šildymu.
Tam yra paprasta priežastis: šilumos siurbliai efektyviausiai veikia tada, kai šildymo sistemai nereikia tiekti labai aukštos temperatūros vandens. Grindinis šildymas turi didelį šilumos atidavimo paviršių, todėl patalpas gali efektyviai šildyti žemesnės temperatūros vandeniu.
Dėl to grindinio šildymo projektas turėtų būti derinamas prie konkretaus namo šilumos poreikio, o ne tiesiog įrengiamas pagal universalią schemą.
Reikia įvertinti:
- vamzdelių žingsnį;
- kontūrų ilgį;
- jų skaičių;
- kolektorių vietas;
- grindų dangą;
- kiekvienos patalpos šilumos poreikį;
- projektinę šildymo sistemos temperatūrą.
Šie sprendimai priimami prieš įrengiant grindis, todėl šilumos siurblio sistemos projektavimą palikti apdailos pabaigai būtų per vėlu.
3. Kada išvedžioti šilumos siurblio vamzdžius?
Vamzdynus geriausia numatyti kartu su kitomis namo inžinerinėmis sistemomis.
Tai paprastai atliekama dar prieš galutinę sienų ir grindų apdailą.
Reikia suplanuoti trasą tarp lauko įrenginio ir vidaus sistemos bei ryšį su:
- grindinio šildymo kolektoriais;
- karšto vandens talpa;
- cirkuliaciniais siurbliais ir kita hidrauline įranga, jeigu ji reikalinga;
- valdymo sistema.
Kuo trumpesnės ir racionaliau suplanuotos trasos, tuo paprastesnis sistemos montavimas. Vamzdžiai taip pat turi būti tinkamai parinkti, izoliuoti ir sumontuoti pagal konkretaus gamintojo reikalavimus.
4. Lauko bloko vietą pasirinkite dar prieš sutvarkydami sklypą
Tai viena dažniausiai per vėlai sprendžiamų detalių.
Šilumos siurblio lauko blokui neužtenka tiesiog surasti laisvą vietą prie fasado.
Reikia atsižvelgti į:
- atstumus iki pastato ir kitų objektų;
- gamintojo nustatytus montavimo atstumus;
- oro patekimą ir išpūtimą;
- triukšmą;
- vibracijų perdavimo galimybę;
- aptarnavimo prieinamumą;
- sniego kaupimąsi;
- lietaus ir atitirpinimo vandens nuvedimą;
- vamzdyno kelią iki namo.
Lauko įrenginys turi turėti pakankamą oro srautą, o jo vietą verta parinkti taip, kad veikimo garsas kuo mažiau trukdytų tiek namo gyventojams, tiek kaimynams. Praktiškai tai reiškia, kad šilumos siurblio vietą verta nuspręsti dar prieš įrengiant trinkeles, terasą, takelius ir galutinį sklypo apželdinimą.
5. Nepamirškite kondensato ir atitirpinimo vandens
Šaltu oru oras–vanduo šilumos siurblio išoriniame šilumokaityje gali susidaryti šerkšnas. Įrenginys periodiškai atlieka atitirpinimo ciklą, kurio metu susidaro vandens.
Todėl lauko bloko vietoje turi būti apgalvotas vandens nuvedimas.
Jeigu tai nepadaroma iš anksto, žiemą vanduo gali užšalti šalia įrenginio ar ant tako.
Priklausomai nuo konkretaus projekto gali būti naudojamas drenažas, specialiai įrengtas vandens nuvedimas ar kitas gamintojo ir montuotojo numatytas sprendimas.
6. Vidaus įrangai taip pat reikia vietos
Namo techninėje patalpoje dažniausiai reikia daugiau vietos nei vien nedideliam šildymo įrenginiui ant sienos.
Oras–vanduo sistemoje gali būti:
- vidaus modulis;
- karšto vandens talpa;
- išsiplėtimo indas;
- cirkuliaciniai siurbliai;
- kolektoriai;
- vožtuvai;
- automatikos elementai;
- kai kuriose sistemose – papildoma hidraulinė talpa.
Konkreti sistemos schema priklauso nuo pasirinkto įrenginio ir visos šildymo sistemos.
Ypač svarbu iš anksto suplanuoti karšto vandens ruošimą. Šilumos siurblių sistemose dažniausiai naudojama karšto vandens talpa, todėl jai reikia numatyti tinkamą vietą.
Reikia galvoti ne tik apie tai, ar įranga fiziškai telpa techninėje patalpoje. Aplink ją turi likti pakankamai vietos montavimui, priežiūrai ir remontui.
7. Elektros instaliaciją suplanuokite prieš uždarant sienas
Šilumos siurblys naudoja elektros energiją, todėl elektros projekto rengėjui reikėtų žinoti, kad name bus montuojama tokia sistema.
Priklausomai nuo pasirinkto modelio ir jo galios gali skirtis:
- elektros prijungimo reikalavimai;
- apsaugos įtaisai;
- kabelių skerspjūviai;
- vienfazio ar trifazio maitinimo poreikis;
- papildomo elektrinio šildytuvo reikalavimai.
Todėl konkretūs reikalavimai turėtų būti tikrinami pagal pasirinkto gamintojo techninę dokumentaciją.
Elektros dalį daug paprasčiau tinkamai paruošti statybų metu nei po to, kai sienos jau nutinkuotos ir atlikta galutinė apdaila.
8. Kada realiai montuoti patį šilumos siurblį?
Čia svarbu atskirti du dalykus:
sistemos projektavimą ir fizinį šilumos siurblio sumontavimą.
Projektuoti sistemą reikia anksti, tačiau nėra būtina brangų įrenginį statyti objekte tada, kai dar vyksta intensyvūs statybos darbai.
Dažniausiai logiška darbų seka atrodo taip:
1 etapas – projektavimas
Apskaičiuojami namo šilumos nuostoliai, parenkama šildymo sistema, numatoma šilumos siurblio galia ir įrangos vietos.
2 etapas – inžinerinės komunikacijos
Išvedžiojami grindinio šildymo vamzdžiai, magistralės, elektros kabeliai ir kitos reikalingos komunikacijos.
3 etapas – grindys ir pirminė apdaila
Atliekami darbai, po kurių pasiekti paslėptas komunikacijas jau būtų sudėtinga.
4 etapas – techninės patalpos įranga
Montuojama karšto vandens talpa, hidrauliniai komponentai ir vidaus įranga.
5 etapas – šilumos siurblys
Montuojamas lauko blokas, atliekami galutiniai hidrauliniai ir elektriniai sujungimai.
6 etapas – paleidimas ir reguliavimas
Sistema užpildoma, patikrinama, subalansuojama, nustatomi valdymo parametrai ir šildymo kreivė.
Tokia darbų seka padeda apsaugoti įrangą nuo statybinių dulkių ir galimų mechaninių pažeidimų, bet kartu leidžia visas reikalingas komunikacijas įrengti dar tada, kai tai padaryti paprasta.
9. Ar būtina iš karto nusipirkti šilumos siurblį?
Nebūtinai.
Svarbiausia ankstyvame etape suprojektuoti sistemą ir pakankamai tiksliai žinoti būsimo įrenginio techninius reikalavimus.
Tačiau yra rizika suplanuoti komunikacijas pagal abstraktų „šilumos siurblį“, o konkretų modelį pasirinkti tik pačioje statybų pabaigoje.
Skirtingi gamintojai ir modeliai gali turėti skirtingus:
- matmenis;
- prijungimo vietas;
- elektros reikalavimus;
- minimalius atstumus;
- vamzdynų reikalavimus;
- hidraulines schemas.
Todėl geriausia anksti apsispręsti bent dėl konkrečios įrangos klasės, galios ir pageidaujamo modelio arba kelių tarpusavyje suderinamų alternatyvų.
10. Kokią galią pasirinkti?
Viena dažniausių klaidų – šilumos siurblio galią rinktis tik pagal kvadratinius metrus.
Pavyzdžiui, teiginys, kad „150 m² namui visada reikia 8 kW šilumos siurblio“, nėra universalus.
Realiam poreikiui įtakos turi:
- pastato energinė klasė;
- sienų, stogo ir grindų šiluminės savybės;
- langai;
- pastato sandarumas;
- patalpų temperatūra;
- vietos klimato sąlygos;
- pastato forma;
- vėdinimo sistema;
- karšto vandens poreikis.
Profesionaliai projektuojant sistemą rekomenduojama atlikti patalpų šilumos nuostolių skaičiavimus. Tai padeda parinkti ne tik patį šilumos siurblį, bet ir tinkamus grindinio šildymo kontūrus ar radiatorius.
11. Ar šilumos siurbliui būtina akumuliacinė talpa?
Ne visada.
Tai priklauso nuo šilumos siurblio konstrukcijos, gamintojo reikalavimų, minimalaus sistemos vandens tūrio, šildymo zonų ir hidraulinės schemos.
Kai kuriais atvejais papildoma talpa reikalinga minimaliam sistemos vandens tūriui užtikrinti arba hidrauliniam sistemos darbui stabilizuoti. Kitais atvejais tinkamai suprojektuota sistema gali veikti be didelės buferinės talpos.
Todėl statant namą nereikėtų automatiškai projektuoti didelės akumuliacinės talpos vien todėl, kad „šilumos siurbliui jos reikia“. Sprendimas turi būti priimamas pagal konkretaus įrenginio ir sistemos projektą.
12. Dažniausios klaidos planuojant šilumos siurblį naujame name
Šilumos siurblys pasirenkamas tik pagal namo plotą
Kvadratiniai metrai gali būti pradinis orientyras, bet jie nepakeičia šilumos nuostolių skaičiavimo.
Apie šilumos siurblį pradedama galvoti tik po apdailos
Tada gali tekti keisti elektros instaliaciją, vamzdynus ar net dalį jau atliktos apdailos.
Nepaliekama pakankamai vietos techninėje patalpoje
Reikia įvertinti ne tik įrangos matmenis, bet ir galimybę ją aptarnauti.
Netinkamai pasirenkama lauko bloko vieta
Įrenginys neturėtų būti montuojamas ten, kur ribojamas oro srautas, sudėtinga atlikti techninę priežiūrą arba jo garsas gali kelti nepatogumų.
Neapgalvojamas atitirpinimo vandens nuvedimas
Problema dažnai tampa pastebima tik pirmąją žiemą.
Grindinis šildymas projektuojamas atskirai nuo šilumos šaltinio
Visa sistema turėtų būti projektuojama kaip vienas kompleksas – nuo šilumos siurblio iki konkrečios patalpos grindinio šildymo kontūro.
Kada geriausia pradėti?
Trumpas atsakymas – kuo anksčiau, tuo geriau.
Optimalu šilumos siurblio sistemą pradėti planuoti dar projektuojant namą arba prieš pradedant pagrindinius inžinerinių tinklų įrengimo darbus.
Paties šilumos siurblio taip anksti montuoti nereikia.
Svarbiausia iš anksto žinoti:
- kiek šilumos reikės namui;
- kokio tipo šilumos siurblys bus naudojamas;
- kokios galios įrenginio reikės;
- kur stovės lauko blokas;
- kur bus vidaus įranga ir karšto vandens talpa;
- kaip bus išvedžioti vamzdynai;
- kaip bus įrengtas grindinis šildymas;
- kokio elektros įvado ir instaliacijos reikės;
- kaip bus nuvedamas vanduo nuo lauko bloko.
Kai šie klausimai išsprendžiami dar prieš apdailą, pats šilumos siurblio montavimas tampa gerokai paprastesnis.
Išvada
Statant naują namą nereikėtų laukti apdailos pabaigos ir tik tada pradėti galvoti apie šilumos siurblį.
Geriausias laikas suplanuoti šilumos siurblį – projektavimo ir ankstyvas statybų etapas. Pats įrenginys gali būti sumontuotas gerokai vėliau.
Iš anksto apskaičiavus šilumos poreikį, numačius grindinį šildymą, vamzdynus, elektros instaliaciją, techninės patalpos išplanavimą ir lauko bloko vietą galima išvengti bereikalingų perdarymų bei sukurti sistemą, kuri nuo pat pradžių projektuojama efektyviam darbui.
Svarbiausia šilumos siurblį vertinti ne kaip atskirą įrenginį, kurį statybų pabaigoje belieka prijungti prie namo. Tai visos pastato inžinerinės sistemos dalis, todėl geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai šildymas projektuojamas kartu su pačiu namu.
