Ekoklima

Alternatyvūs karšto vandens paruošimo būdai

Alternatyvūs karšto vandens paruošimo būdai

Šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudos sudaro labai didelę dalį kiekvieno iš mūsų išlaidose. Todėl žmonės nuolat ieško būdų kaip jas sumažinti. Senokai rinkoje pasirodę saulės kolektoriai ir toliau skinasi sau kelią. Pagalvokite, juk saulės šiluma nekainuoja, tai gamtos išteklis.

Dabar saulės energija tampa vis paklausesne ne tik todėl, kad karšto vandens paruošimas gali būti net iki 40 kartų pigesnis, bet kartu ir atsinaujinančios energijos įrangos naudojimas tausoja gamtą. “Vilpra UAB” papasakos, kiek galite sutaupyti  saulės kolektorių arba šilumos siurblių pagalba ruošiant karštą vandenį.

Plokštieji saulės kolektoriai VAILLANT ir HEWALEX

  • Vertikalus arba horizontalus kolektorius
  • Kolektoriaus plotas – 2,5 m²
  • 5 skirtingų dydžių modeliai
  • Kolektoriaus plotas – nuo 2 iki 2,5 m²
  • Efektyvumas – nuo 79,1 iki 81,1 %
  • Garantija – 10 metų
  • Gamintojas –„Vaillant“ (Vokietija)
  • Efektyvumas – 84 %
  • Garantija – 5 metai
  • Gamintojas – „Vaillant“ (Vokietija)
  • 5 skirtingų dydžių modeliai
  • Kolektoriaus plotas – nuo 2 iki 2,5 m²
  • Efektyvumas – nuo 79,1 iki 81,1 %
  • Garantija – 10 metų
  • Gamintojas – „Hewalex“ (Lenkija)

Plokštieji saulės kolektoriai yra ilgaamžiškiausia investicija karšto vandens ruošimui – sistema efektyviai veiks iki 20  metų. Plokščiojo kolektoriaus techninės savybės leidžia jam surinkti iki 84 % saulės skleidžiamos energijos ir  panaudoti ją karštam vandeniui ruošti. Vidutiniškai 1 m² kolektoriaus naudingo ploto suteikia 3,5 kWh nemokamos saulės energijos per parą. 2 plokščiųjų saulės kolektorių sistema paruošia 200–300 litrų karšto vandens per dieną, kurio  pakanka 4–6 asmenų šeimai.

Norint pasirinkti tinkamiausią plokščiąjį kolektoriųsvarbiausia atkreipti dėmesį į 4 pagrindinius dalykus:

  • saulės kolektoriaus naudingą plotą;
  • saulės kolektoriaus efektyvumą (%);
  • saulės kolektoriaus kainą;
  • garantinį laikotarpį / ilgaamžiškumą.

Vidutinė metinė horizontalaus paviršiaus apšvieta Lietuvoje yra apie 980 kWh/m². Šį skaičių padauginę iš saulės  kolektoriaus efektyvumo rodiklio, sužinosime, kiek saulės šilumos energijos surinks 1 m² naudingo saulės kolektoriaus  ploto. Gautą rezultatą padauginę iš viso kolektoriaus naudingo ploto, sužinosime, kiek nemokamos saulės energijos galime gauti per metus. Palyginę skirtingų kompanijų saulės kolektorių kainas be įvertinę jų naudingumą, galime nesunkiai pasirinkti optimaliausią sistemos variantą.

Visiškam saulės kolektorių sistemos įrengimui reikalingi ne tik patys saulės kolektoriai, bet ir jų laikikliai, jungiamoji armatūra, vamzdynas, specialus karšto vandens šildytuvas su dviem šilumokaičiais, valdymo automatika su cirkuliaciniu mazgu bei kitomis papildomomis medžiagomis.

Vakuminiai saulės kolektoriai

  • 6 kolbų kolektorius
  • Kolektoriaus plotas – 1,14 m²
  • Efektyvumas – 64,2 %
  • Garantija – 10 metų
  • Gamintojas – „Vaillant“ (Vokietija)
  • Tiesioginio pratekėjimo
  • 10 arba 20 kolbų kolektorius
  • Kolektoriaus plotas – 1,014 arba 2,028 m²
  • Efektyvumas – 78 %
  • Garantija – 5 metai
  • Gamintojas – „Hewalex“ (Lenkija)
  • „Heat pipe“ tipo saulės kolektorius
  • 20 arba 30 kolbų kolektorius
  • Kolektoriaus plotas – 2,74 arba 4,13 m²
  • Efektyvumas – 66 %
  • Garantija – 5 metai
  • Gamintojas – „Heat Pipe” (Kinija)

Plokščiųjų kolektorių efektyvaus darbo laikas yra apie 6,5 mėn. per metus, vakuuminio kolektoriaus – apie 8,5 mėn. per metus. Plokščiasis kolektorius 80 % visos savo absorbuojamos metinės energijos surenka šiltuoju metų laiku, vakuuminis saulės kolektorius veikia tolygiau ištisus metus. Todėl vakuuminis saulės kolektorius yra iki 30 % efektyvesnis už plokščiąjį saulės kolektorių.

Vienintelis vakuuminių kolektorių trūkumas – jų neatsparumas dūžiui. Vakuuminių kolektorių kolbos turi padidintą riziką dužti ar skilti. Atsiradus net mažiausiam mikro įtrūkimui kolboje, joje dingsta vakuumas ir kolba praranda visą savo efektyvumą. Todėl, renkantis vakuuminį kolektorių, reikia atkreipti dėmesį į kolbos stiklo storį. Rekomenduojama rinktis kolektorius, kurių kolbų stiklo storis būtų ne mažesnis nei 1,6 mm.

Pačius vakuuminius kolektorius galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: „tiesioginio pratekėjimo“ ir „Heat pipe“ tipo vakuuminius kolektorius. „Tiesioginio pratekėjimo“ vakuuminiai kolektoriai – tai kolektoriai, per kurių vakuumines kolbas teka gliukolis, taip surinkdamas sukauptą šilumos energiją. „Heat pipe“ tipo kolektoriuose gliukolis teka tik pagrindiniu šilumokaičiu, netekėdamas pro kolbas. Kiek aukštesnį efektyvumą turi „tiesioginio pratekėjimo“ vakuuminiai kolektoriai.

Kaip pasirinkti?

Grafike pavaizduota, kiek saulės energijos kas mėnesį Lietuvoje surenka vakuuminių ir plokščiųjų tipų saulės kolektoriai. Atsižvelgiant į kiekvienos kreivės kitimą ir žinant kiekvieno mėnesio karšto vandens suvartojimą, galima pasirinkti optimaliausią saulės kolektoriaus tipą – vakuuminį arba plokščiąjį. Pavyzdžiui:

» jei planuojate saulės kolektorius įsirengti vasaros sodyboje, kur karšto vandens  poreikis  yra tik  vasaros mėnesiais , optimaliausias pasirinkimas – plokščiasis saulės kolektorius;

» gyvenamajame name, kur vandens poreikis pastovus ištisus metus, optimalesnis pasirinkimas būtų  – vakuuminis kolektorius.

Kiti kolektorių pasirinkimo kriterijai plokščiąjį kolektorių renkamės:

» kai didžiausias karšto vandens kiekis suvartojamas šiltuoju metų laiku (pvz.: vasarnamyje, sodyboje ar pan.)

» kai pastatui šildyti naudojamas kieto kuro arba granulinis katilas (šildant pastatą šaltuoju metų laiku, karštas vanduo nedidelėmis sąnaudomis ruošiamas nuolat, todėl karšto vandens ruošimas saulės kolektoriais aktualus tik šiltuoju metų laiku);

» kai turite galimybę saulės kolektorius montuoti nukreipiant juos įpietų ar pietvakarių pusę (tokiu būdu jie veiks efektyviausiai).

Vakuuminį kolektorių renkamės:

» kai karšto vandenss suvartojimas tolygus ištisus metus (pv: daugiabutyje, individualiame gyvenamajame name ar pan)

» kai pastatas šildomas elektra, dujomis, sskystu kuru ar termofikacniu šildymu(karšto vandens ruošimas šiais būdais brangiausias, todėl sumažinti išlaidas karšto vandens ruošimui   aktualu ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju metų laiku

» kai nėra galimybės saulės kolektoriaus montuoti nukreipiant į pietų  ar pietvakarių pusę ę (į rytus ar vakarus nukreiptas vakuuminis koektorius surenka daugiau energijos už plokščiąjį kolektorių).

Būtina teisingai įvertinti savo karšto vandens suvartojimą!

Jei karštas vanduo naudojamas tik šaltuoju metų laiku, o vasarą jo suvartojimo nėra, arba jis visiškai minimalus  (pvz.: mokyklose ,darželiuose ar pan) , saulės kolektorių sistema gali perkaisti, todėl ji dažnai bus netinkama. Tokiais atvejais karšto vandens ruošimui rekomenduojama  naudoti šilumos siurblį oras / vanduo.

Šilumos siurbliai, skirti karšto vandens ruošimui šilumos siurbliai su integruotais karšto vandens šildytuvais.

  • Montuojamas pastato viduje
  • Šilumos siurblio galia – 2,3 kW
  • Paruošia iki 0,7 m³ karšto vandens per parą
  • 200 arba 300 litrų karšto vandens talpa
  • Galimybė prijungti papildomą šilumos šaltinį
  • Aukštas naudingo veikimo keoficientas – net 3,84
  • Gamintojas – „Hewalex“ (Lenkija)
  • Montuojamas pastato viduje
  • Šilumos siurblio galia – 1,66 kW
  • Paruošia iki 0,5 m³ karšto vandens per parą
  • 270 litrų karšto vandens talpa
  • 1,88 kW galios papildomas elektrinis kaitinimo elementas
  • Aukštas naudingo veikimo koeficientas – net 3,8
  • Gamintojas – „Atlantic“ (Prancūzija)

Šilumos siurbliai be karšto vandens šildytuvo

  • Montuojamas pastato išorėje
  • 5 modeliai – nuo 5,6 iki 19,5 kW galios
  • Skirtas karšto vandens ruošimui bei patalpų šildymui, kai lauko oro temperatūra ne žemesnė nei –7 oC
  • Naudojamas su karšto vandens šildytuvu, kurio talpa – ne mažesnė nei 200 litrų
  • Aukštas naudingo veikimo koeficientas – net 3,8
  • Gamintojas –„Hewalex“ (Lenkija)

  • Montuojamas pastato viduje
  • Šilumos siurblio galia – 3,8 kW
  • Paruošia iki 0,7 m3 karšto vandens per parą
  • Naudojamas su karšto vandens šildytuvais, kurių talpa – nuo 100 iki 300 litrų
  • Aukštas naudingo veikimo koeficientas – net 3,8
  • Gamintojas – „Hewalex“ (Lenkija)

Kaip pasirinkti oras / vanduo šilumos siurblį?

Šilumos siurbliai oras / vanduo karštą vandenį efektyviai ruoš apie 11 mėnesių per metus – būsite nepriklausomi nuo sezoniškumo ar saulėtų dienų kiekio.

Šilumos siurbliai, skirti karšto vandens ruošimui, skirstomi į 2 pagrindines grupes:

  1. montuojami patalpoje
  2. montuojami išorėje

Patalpoje montuojami šilumos siurbliai gali būti su integruotu karšto vandens šildytuvu arba be jo (montuojami su jau turimu karšto vandens šildytuvu).

Šilumos siurbliai su integruotu karšto vandens šildytuvu dažniausiai naudojami naujai statomuose pastatuose. Jie yra 2 tipų:

1) „Atlantic“ kompanijos šilumos siurbliai, kurių karšto vandens šildytuvai neturi papildomo šilumokaičio kito  ildymo prietaiso prijungimui (pvz.: dujiniam ar kietojo kuro katilui) – karštas vanduo ruošiamas tik šilumos  siurbliu;

2) „Hewalex“ kompanijos karšto vandens šildytuvai, kurie turi 2 papildomus šilumokaičius kitos šildymo įrangos įjungimui (pvz. saulės kolektoriams, dujiniam ar kieto kuro katilui) – karštas vanduo ruošiamas ne tik šilumos siurbliu, bet ir kitais šilumos šaltiniais.

Tiek viduje, tiek išorėje montuojami šilumos siurbliai dažniausiai naudojami rekonstruojant ar modernizuojant karšto vandens ruošimo sistemas, t. y. prijungiant juos prie esamo karšto vandens šildytuvo.

Šilumos siurblių su integruotais karšto vandens šildytuvais  montavimo galimybės

1. Šilumos siurblys naudoja tik patalpoje esantį orą.

Svarbu! Įrenginys turi būti sumontuotas negyvenamoje patalpoje, kurios plotas – didesnis nei 10 m².

2. Šilumos siurblys naudoja patalpoje esantį orą, jį atvėsina ir „išmeta“ į lauką. Tokiu būdu įrenginys veikia nepriklau somai nuo lauko temperatūros.

3. Šilumos siurblys naudoja tik lauko orą.

Svarbu! Įrenginys veiks esant ne žemesnei nei – 5 ºC lauko oro  temperatūrai

Karšto vandens ruošimo būdų palyginimas

Populiariausi energijos šaltiniai, naudojami karšto vandens ruošimui, yra: elektra, gamtinės dujos, kietasis kuras, termofikacinis šildymas. Dažniausiai Lietuvoje naudojama šildymo ir karšto vandens ruošimo schema – žiemą kietojo kuro katilas naudojamas karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui, vasarą karštas vanduo ruošiamas vandens šildytuvu (naudojama elektros energija). Žemiau pateikta lentelė, kurioje nurodyta karšto vandens paruošimo kaina, naudojant skirtingus šildymo būdus (pagal 2014 metų pradžioje galiojančias kainas).

PVZ. 4–5 asmenų šeima per dieną sunaudoja 300 litrų karšto vandens, kurį pašildyti iki 55 °C temperatūros reikia 17,45 kWh energijos. Šildant elektra, tai kainuotų 8,73 Lt per dieną. Kaip matome grafike, ruošiant karštą vandenį šilumos siurbliu oras / vanduo, jo paruošimas kainuotų apie 3,6 karto pigiau nei naudojant elektrinį šildytuvą, o įrengus saulės kolektorių sistemą – net 35 kartus pigiau, vos 25 centus per parą (tiek vidutiniškai kainuotų saulės kolektorių sistemos cirkuliacinio siurblio sunaudota energija).

carbontek

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu